Poetų atlaidais vadinamas "Poezijos pavasaris" šią savaitę į Kauną suburs visos Lietuvos sparnuotojo žodžio meistrus. Kas bus vainikuotas ąžuolo lapų vainiku, kol kas – paslaptis.
"Šiemet tikrai turėjome iš ko rinktis, o kaip bus kitais metais – prognozuoti sunku", – sakė Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) pirmininkas poetas Jonas Liniauskas.
Pernai "Poezijos pavasario" laureatu tapo Viktoras Rudžianskas. Šiemet į ąžuolo lapų vainiką ir 7 tūkst. litų Maironio premiją pretenduoja penki Lietuvos rašytojų sąjungai priklausantys poetai, pernai išleidę poezijos knygas. Tai keturi vilniečiai Vladas Braziūnas, Jonas Kalinauskas, Rimvydas Stankevičius, Agnė Žagrakalytė ir palangiškė Elena Karnauskaitė. Renkant laureatą Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba balsavo keletą kartų. Antrajame rinkimų ture profesionalūs rašytojai ir poetai svarstė, kam skirti laurus – V.Braziūnui už poezijos knygą "Priedainė" ar R.Stankevičiui už "Laužiu antspaudą". Šio balsavimo rezultatai bus paskelbti penktadienį. Apie laureato rinkimus ir poezijos sunkmetį kalbėjomės su J.Liniausku.
– Kaipgi nusprendžiama, kuri poezija geresnė?
– Prieš kokius 20 metų vienas miškininkas manęs paklausė: kaip apskritai jūs galite atskirti, ar tai yra mėgėjų menas, ar profesionalioji poezija? Atsakiau klausimu: o kaip jūs atskiriate karbonadą nuo kotleto?
"Poezijos pavasario" laureatą renka LRS valdybos nariai – profesionalūs menininkai, turintys meno kūrėjų statusą. Jie nieko daugiau gyvenime neveikia, kaip tik kiekvieną dieną skaito literatūrą, poeziją, nagrinėja, analizuoja. Vertinami ne sąskambiai, ne formos, o tai, kas duodama lietuvių poezijai. Galima parašyti tobula forma labai gražius, skambius, šviesius eilėraščius, bet valdyba sprendžia vertindama, ar tai yra reikšmingas įvykis Lietuvos poezijoje. Ir renka kolegos rašytojai – ne ministerija, ne politikai, ne pagal politines konjunktūras ar panašiai. Renkame iškiliausią metų poezijos knygą.
– Iš 44-ių ligšiolinių "Poezijos pavasario" laureatų tik šešios buvo moterys. Ką tokia statistika reiškia – moterys Lietuvoje rašo mažiau ar prasčiau nei vyrai?
– Jau daug metų vertinu respublikinio Jaunųjų filologų konkurso, kuriame dalyvauja 9–12 klasių moksleiviai, dalyvių kūrybą. Šiemet labai nudžiugome radę keletą vyriškų pavardžių tarp autorių, nes ten absoliuti dauguma dalyvių – merginos. Bet jei pasižiūrėtume į LRS narių statistiką, tai prozininkės ir poetės moterys sudaro vieną ketvirtadalį narių. Nors moterys iš prigimties poetiškesnės, jų poeziją sunaikina gyvenimo realybė: šeima, vaikai, darbas, karjeros siekimas. Kai kurios moterys į poeziją grįžta tik tada, kai jų vaikai anūkų laukiasi. Toks gyvenimas. Bet ateityje, manau, LRS narių sudėtis žymiai keisis.
– Užsiminėte, kad šiemet dar buvo iš ko rinktis renkant "Poezijos pavasario" laureatą, o kitais metais – jau neaišku?
– Ačiū Dievui, kad "Poezijos pavasaris" apskritai vyksta. Sunku prognozuoti, kaip bus kitais metais. Šiemet knygų leidybai valstybė skyrė vos 1 mln. litų, ir tai, mano žiniomis, tik Nacionalinės premijos laureatų ir jaunųjų autorių – iki 35 m. – kūrybai leisti. Kultūros ministerijoje mačiau padėtus juodus kryžius ant pripažintų poetų, rašytojų knygų – jos šiais metais neišeis.
Taigi nežinau, ar kitais metais turėsime iš ko "Poezijos pavasario" laureatą rinkti. Bijau, kad per šiuos metus pasirodys tik kokių penkių mėgėjų savo lėšomis išleistos poezijos knygos. Beje, bibliotekoms naujoms knygoms įsigyti neskirta nė lito. Mano nuomone, tai yra absoliutus cinizmas – daugiau duoti keliams ir nieko nepalikti Lietuvos ateičiai, kultūrai, identitetui, kalbai. Mūsų valstybėje dar nėra taip buvę.
Tradicinė Žemaitės premija už geriausią prozą šiemet nebus teikiama. Sunkmetis. Nerandama tūkstančio ar dviejų tūkstančių litų, o prievartinėms būsto atnaujinimo programoms popieriuje milijonai žarstomi. Pjaunami tie, kurie tyliausiai rėkia. Šie metai įeis į literatūros istoriją kaip metai, kai nė viena nauja knyga nepasiekė bibliotekos – nebent kas nors padovanojo. Valstybės kultūros politika šioje vietoje, sakyčiau, keistoka.
"Poezijos pavasario" fenomenas
1965 m. Kaune, Lakštingalų slėnyje, gimęs "Poezijos pavasaris" kasmet suburia tūkstantines poetinio žodžio mylėtojų auditorijas.
"Poezijos pavasario" renginiai šiemet pasklis po keturias užsienio šalis – lietuvių poetų susitikimai su sparnuotojo žodžio mylėtojais vyks Punkse, Dubline, Hamburge, Kaliningrade. Kitas tarptautinis festivalio aspektas – į renginius Lietuvoje atvyksta užsienio poetai. Laureato vakare Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune eilės turėtų lietis ne tik lietuvių, bet ir turkų, portugalų, vokiečių, baltarusių kalbomis.
Vienas festivalio renginių – poezijos mėgėjų kūrybos vakaras. Yra įsitikinusiųjų, kad Lietuvoje kas antras – poetas. O ką šiuo klausimu mano poetų atlaidų rengėjai? "Būti poetu – Dievo dovana. O žiūrint plačiąja prasme, visi turime savyje kažką netikėto, šviesaus, kitoniško, nebuitiško, nekasdieniško. Tik ne visi sugebame tai išreikšti žodžiais. Poetams duota privilegija, kad jie sugeba tai išreikšti ir kitus sudominti", – tvirtino LRS Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis.
Vietoj "Poezijos pavasario" vizitinės kortelės
Pavardė, vardas: "Poezijos pavasaris".
Gimimo metai: 1965 m. birželio 18 d. 18 val.
Gimdytojai: Justinas Marcinkevičius ir Co.
Gimimo vieta: Kaunas, Palemonas, Lakštingalų krantinė, Lietuva.
Giminystės ryšiai su liet. literatūra: kaip šakų su šaknimis. Daugiausia mišrūs – kraujo, žodžio, pareigos etc.
Gimtoji kalba: širdies ir jausmų, artikuliuota ir ne.
Populiacija: 45 laureatai (kasmet po vieną).
Arealas: visa pavasarinė Lietuva. Taip pat – lietuvių bendruomenės Lenkijoje, Airijoje, Vokietijoje, Rusijos Federacijoje. Perspektyvoje – Latvijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Laureato išrinkimo tvarka: dabar – Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos slaptu balsavimu iš keleto kandidatų už geriausią kiekvienų praėjusių metų poezijos knygą.
Laureato pagerbimo vieta, data: Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kaunas, kasmet gegužės paskutinę savaitę.
Laureato apdovanojimai: anksčiau – ąžuolų lapų vainikas, S.Nėries prizas, šimtai aplodismentų. Dabar – laureato diplomas, ąžuolų lapų vainikas, tautinė juosta, Maironio piniginė premija, tūkstantis aplodismentų.
Šaltinis: Lietuvos rašytojų sąjunga
"Poezijos pavasario 2009" renginiai Kaune
Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56):
Poezijos vakaras "Jaunųjų lyra" – gegužės 25 d. 17 val.
Poezijos mėgėjų kūrybos vakaras "Negaliu be eilėraščių" – gegužės 26 d. 17 val.
"Pegasas 2008" – Kauno rašytojų 2008 m. knygų apžvalga, 1 Lito premijos įteikimas – gegužės 27 d. 17 val.
Poezijos popietės klasikų sodybose:
B.Brazdžionio sodyboje (Taikos pr. 21), S.Nėries memorialiniame muziejuje (S.Nėries g. 7, Palemonas), V. ir B.Sruogų memorialiniame muziejuje (B.Sruogos g. 21) – gegužės 28 d. 17 val.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje (Rotušės a. 13):
"Poezijos pavasario" laureato paskelbimas ir iškilmingas apdovanojimas – gegužės 29 d. 18 val.
Naujausi komentarai