Vienas seniausių ir profesionaliausių Kaune mergaičių vokalinis ansamblis "Pastoralė" iškilmingai paminėjo savo veiklos 30-metį. Jubiliejaus koncerte susitiko visų kartų ansamblio merginos.

Plūdo muzikos mylėtojai

Pastaruoju metu į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną kopia ne tik operos, operetės ar miuziklo solistai. Prieš mėnesį miestiečiams koncertavo televizijos projekto "Chorų karai" nugalėtojas šampaninis Kauno choras. Antradienio vakarą susirinkusiuosius savo balsais stebino vienas seniausių Kaune ansamblis "Pastoralė".

"Bandykime atsisėsti kiek arčiau", – susikibusios parankėmis mažais žingsneliais salės link tipeno dvi garbaus amžiaus kaunietės. Įsitaisęs minkštasuolyje į laikrodį nuolat žvilgčiojo pasipuošęs pusamžis vyras. Tądien koridoriuose klaidžiojo ne tik vyresnės kartos sakralinės muzikos mylėtojai. Teatro slenkstį mynė moksleiviai ir studentai.

"Pavasario negaliu įsivaizduoti su sunkia muzika. "Rammstein", "Metallica" – ne. Ar kada girdėjote šių merginų balsus? Jie tokie gaivūs", – šyptelėjo kaunietė Mėta. Šešiolikametė neslėpė jaučianti ypatingų sentimentų sakralinei muzikai, todėl retsykiais pagalvojanti, ar nevertėtų ir jai pasibelsti į Kauno sakralinės muzikos mokyklos duris.

"Visi dabar tik į televizijos projektus veržiasi. Manau, kad tai trumpalaikis dalykas. Ieškokime didesnių vertybių", – įsitikinusi moksleivė.

Balsu drebino sienas

Trys skambučiai, po kurių salėje užgeso šviesa. Jau netrukus priešais žiūrovus lenkėsi moteris su fleita, šalia jos – kanklininkė.

Sulig pirmaisiais prisilietimais prie muzikos instrumentų į sceną ėmė plaukti rausvai apsirengusios merginos. Sustojusios kryžiaus forma ir iškėlusios rankas, jos užtraukė mokyklos įkūrėjos ir vadovės Nijolės Jautakienės dainą "Ženklas vilties". Pastaroji ne tik pradėjo ansamblio 30 metų jubiliejaus iškilmes, bet ir pagerbė antrojoje Katynės tragedijoje žuvusius lenkus.

Vakaro vedėjams paskelbus antrąjį kūrinį, į merginų būrį įsiliejo ir pati N.Jautakienė. Pasipuošusi tamsia, žeme besivelkančia suknele, moteris įrodė galinti ne tik vadovauti gausiam merginų būriui, bet ir ne prasčiau nei jaunosios atlikėjos giedoti giesmes.

"Pavydžiu jos energijos", – salę perskrodus N.Jautakienės balsui draugei į ausį šnabždėjo viena klausytojų.

Po kelių minučių mokyklos vadovė užėmė dirigentės poziciją. Jai talkino dukra Salvinija Jautakaitė–Hargreaves.

Gyvuoja ir stebina

"Dirbdama Kauno muzikos mokykloje ilgai brandinau mintį sukurti vyresnių merginų vokalinį ansamblį", – prasitarė N.Jautakienė.

Ansamblį "Pastoralė" ji esą įkūrė norėdama per muziką keisti jaunų žmonių pasaulėžiūrą, kurią tuomet formavo tik socialistinė mokykla, o dabar – vartotojiška visuomenė. N.Jautakienės siekius liudija ir prieš 19 metų įkurtos Sakralinės muzikos mokyklos credo: "Per muziką į Dievą, ugdant ir skatinant mokinių religinę praktiką kaip prevenciją prieš narkomaniją ir dorovės nuosmukį tarp jaunimo."

Pirmąjį "Pastoralės" gyvavimo dešimtmetį ansamblis, pasak jo įkūrėjos, glaudėsi prie Kauno mokytojų namų – dabartinės Istorinės prezidentūros. Tuomet jį sudarė vos šešiolika merginų.

"Mūsų išskirtinis bruožas – ne tik profesionaliai atliekama pasaulietinė ir bažnytinė muzika, bet ir puoselėjami sakraliniai judesiai. Merginoms primenu, kad mūsų stiprybė – kuklumas", – sėkmės formulę atskleidė kolektyvo vadovė.

Tautinės ir sakralinės muzikos repertuaru išsiskiriantis merginų kolektyvas su vyresniųjų merginų choru "Giesmė" nepriklausomybės atkūrimo metais tapo naujai įkurtos vienintelės Lietuvoje Kauno sakralinės muzikos mokyklos pagrindu. Šiuos metus N.Jautakienė vadina aukso amžiumi.

Per 30 ansamblio gyvavimo metų jame dainavo maždaug 500 merginų. N.Jautakienė džiaugėsi, kad kolektyve subrandinta ne viena ryški solistė. Vida Miknevičiūtė Lietuvos vardą garsina Vokietijoje, Renata Skarelytė – Londono Karališkajame operos teatre, Kristina Siurbytė – Kauno muzikiniame teatre.