Mylima moteris, dukra ir žirgų lenktynės R.Šilansko gyvenimą nuspalvino naujomis spalvomis

Humoristą Raimondą Šilanską dabar labiau pralinksmina ne naujas anekdotas, bet jo 11 mėnesių dukros Ievos grėsminga grimasa.

„Ieva, išgąsdink! Na, parodyk kaip lenkų turistams, padaryk taip...“ – išpučia skruostus, suraukia nosį ir komiškai išsprogina akis 47 metų vyras, tituluojamas Lietuvos anekdotų karaliumi. Bet jo dukra tik persisveria per vaikiško vežimėlio kraštą, nusiplėšia nuo galvos kepurėlę, sviedžia ją žemėn ir juokiasi.

„Ji juokiasi beveik visą laiką!“ – paaiškino R.Šilanskas. Šiuo metu jo gyvenimui daugiausiai džiaugsmo teikia du dalykai: nauja šeima ir žirgų lenktynės.

Azartiškas vedėjas

Nacionalinio žirgų lenktynių klubo organizuojamas lenktynes jojamaisiais žirgais, kuriose veikia lažybų punktai ir statomos pinigų sumos, R.Šilanskas veda nuo pernai vasaros.

„Man patinka, - pasakojo humoristas. – Žirgai yra gražu... Ir koks azartas! Nesvarbu, kad sumos nedidelės. Kai tu stebi žirgą, už kurį pastatei kelis litus, neišvengiamai esi aistringas sirgalius.“

Lietuviškos lenktynės dar labai skiriasi nuo tų, kurias R.Šilanskui teko matyti Paryžiuje ar Liverpulyje. Ten auditorija - apytikriai 130 tūkstančių žiūrovų. „Lietuvoje labai gerai, jei susirenka tūkstantis“, - pastebėjo lenktynių vedėjas.

„Vis dėlto būna smagu! Milijono lietuviškose lenktynėse neišloši ir nepraloši. Didžiausias laimėjimas mano vestose lenktynėse buvo 26 litai, pastačius 5. Bet ką, blogai?“ – nusikvatojo R.Šilanskas.

Kūrė liūdnus eilėraščius

„Dabar jis daug linksmesnis nei tada, kai susipažinome“, - apibūdino vyrą 37 metų Aušra Šilanskienė – antroji R.Šilansko žmona.

Jie susitiko prieš penkerius metus Birštone, „Versmės“ sanatorijoje. Raimondas buvo pacientas, Aušra – gydytoja. „Bet tiesiogiai jo negydžiau, - patikslino moteris. – Tai būtų nusižengimas, nes gydytoja negali užmegzti su pacientu artimų santykių.“

„Mes ir neturėjome artimų santykių! – pasipiktino R.Šilanskas. – Mes žaidėm tenisą! Ir dar aš poeziją tau skaičiau!”

„Taip, jis skaitydavo man eilėraščius, - neneigė Aušra. – Bet visi jo eilėraščiai buvo labai liūdni. Ir pats Raimondas buvo kažkoks užgesęs. Nustebau po kurio laiko sužinojusi, kad jis vedęs, turi sūnų. Atrodė toks vienišas...“

Neįsivaizdavo, kad pamils

Aušra R.Šilanską buvo mačiusi tik per televizorių. Ji buvo užkietėjusi humoristo vestos laidos „Tegyvuoja karalius!“ gerbėja.

„Žavėjausi juo kaip profesionalu, bet niekada neįsivaizdavau, kad galėčiau pamilti šį vyrą“, - kalbėjo moteris, daugiau nei prieš metus oficialiai tapusi nutraukusio pirmąją santuoką R.Šilansko žmona.

„Aš pamačiau, kiek daug jame gerumo, kiek mažai pykčio, pavydo. Su juo užplūsdavo nenusakomas lengvumas. Kaip tik to man tada labai reikėjo“, - pasakojo medikė apie pažintį su pramogų pasaulio atstovu.

Nuolat besijuokiantis vaikas

R.Šilansko pirmosios santuokos sūnus Rokas jau studentas, todėl gimus Ievai humoristas iš naujo pasijuto jaunas tėvas.

Birštone, kur Šilanskai leidžia vasarą, kiekvieną dieną galima pamatyti R.Šilanską, stumiantį dukros vežimėlį.

„Dian dian dzin“, – užtraukė keistoką dainelę R.Šilanskas, palinkęs prie dukros vežimėlio. Pasirodo, tai jo kūrybos kiniška daina, kurią Ieva labai mėgsta.

Pradėjus tėčiui dainuoti, mažoji kaipmat sukluso, liovėsi mautis kojinę, netrukus ėmė šypsotis ir linguoti į taktą. „Šoka“, - pamerkė akį R.Šilanskas. Kiniška jo kūrybos daina dukrą visada įkvepia šokiams bei gerai nuotaikai.

Saulėta nuotaika yra įprasta Ievos gyvenimo palydovė. Panašu, kad humoristas paleido į pasaulį vieną linksmiausių kūdikių.

Tėvai tikina, kad Ieva, rodydama du pirmuosius savo dantukus, juokiasi kone visą laiką – pamačiusi gėlę, šunį arba iš viso be priežasties. „Gal ji mato kokius linksmus vaiduoklius?“ – dažnai stebisi A.Šilanskienė.

Paprastas laimės receptas

Savo „dian dzin“ Raimondas niūniuoja ir rengiantis dukrai miegoti. Kiniška dainelė ypatinga – kai reikia, ji gali būti ir lopšinė. O lopšinėmis R.Šilanskas Ievą migdo kiekvieną vakarą.

„Buvome sodyboje, aš viena likau pirtyje, - pasakojo A.Šilanskienė. – Išsitiesiau ant gulto, užsidegiau žvakę. Žiūrėjau pro langelį į medžius. Buvo taip ramu ir gera.“

„Tada išgirdau, kaip už sienos Raimondas dainuoja Ievai lopšinę, - prisiminė moteris. – Iš pradžių dainavo jis vienas, paskui išgirdau jam pritariantį dukros balselį. Ir staiga pasijutau tokia laiminga, kokia dar niekada gyvenime nebuvau.“