Ypatingas amatas

Istorija gimė mažame Tiuringijos miestelyje Laušoje, įsikūrusiame gražiame upės slėnyje, apsuptame miškų. Istorija nebūtų išskirtinė, jei ne vietinių gyventojų amatas, kurį jie paveldėjo iš kartos į kartą nuo neatmenamų laikų.

Gamta jiems nepagailėjo savo turtų: miškuose buvo neperžengiama tankynė medžių, o upės žiotys sklidinos žvilgančio smėlio. Apdovanoti gamtos miestelio gyventojai turėjo neišsenkančius klodus išteklių, reikalingų jų amatui puoselėti. Šis Tiuringijos miestelis garsėjo šauniausiais stiklo meistrais visame krašte.

Hansas Greineris, stiklapūčio amatą paveldėjęs iš savo tėčio, o šis – iš senelio, su žmona ir keturiomis dukrelėmis gyveno trobelėje miestelio pakraštyje, šalia miško. Hansas ištisas dienas leisdavo stiklo pūtimo dirbtuvėse.

Istorija: Laušos miestelis Tiuringijoje, Vokietijoje, yra stiklinių Kalėdų papuošalų gimtinė. 1847 m. H. Greineris čia sukūrė pirmuosius tuščiavidurius stiklinius žaisliukus. Dabar čia yra ir muziejus. / tripadvisor.com nuotr.

Liūdna tikrovė

Tie metai buvo pilni iššūkių, nes sukaupto derliaus vos užteko ištempti iki žiemos. Ligų išsekinta šeima patyrė badą. Vis tamsėjančios dienos Hansui atrodė dar tamsesnės dėl besiartinančių Kalėdų, labiausiai laukiamos jo dukrų šventės.

Jis bijojo nuliūdinti šeimą, kad ilgai lauktas šventes šiemet teks sutikti be papuoštos eglutės. Obuolių atsargos jau seniai išseko, riešutų net neužderėjo, o iš kelių saujelių taip brangintų miltų kepti riestainius eglei puošti būtų kuo tikriausias maisto švaistymas.

Kūčių vakarą Hansas, prisėdęs prie dirbtuvių stalo, liūdnai žvelgė pro apšalusį langą į žvaigždėtą dangų, kurį užstojo priešais stovinti, šakas išskleidusi eglė – atrodė, tarsi žvaigždės šokinėjo nuo vienos šakos ant kitos.

Kaip gimė viltis

Hanso žvilgsnis užkliuvo už suspragsėjusios žibalinės lempos, stovinčios ant stalo krašto. Staiga pakilęs čiupo ją ir, iškėlęs į viršų, atidžiai apžiūrėjo iš visų pusių, nubraukė susikaupusias dulkes nuo stiklinio gaubto ir dar kartą dirstelėjo pro langą į žaliaskarę, kurios šakas dabino žibančios žvaigždės.

Jo veidas nušvito! Tą vakarą jis ilgai neišėjo iš savo dirbtuvių. Langai švietė skaisčiau nei visada, o per kaminą dūmai ritosi kamuoliais.

Kalėdų rytą visa šeima džiaugėsi kaip niekada gražiai išpuošta Kalėdų eglute! Vietoj vaisių, uogų ir riestainių ant šakų sūpavo gausybė pūsto stiklo žaisliukų – burbulų, obuoliukų, riešutų ir karoliukų. Jie akino spindinčia šviesa tarsi žvaigždės.

1847-ųjų Kalėdos buvo išskirtinės ne tik Hanso šeimai – nuo jų pradėta skaičiuoti stiklinių rankų darbo žaisliukų istorija.

snaigutė.lt nuotr.

Pamėgo pasaulis

Pirmieji stikliniai Kalėdų eglių papuošalai nebuvo tokie lengvi ir trapūs, kokie yra šiandien. Pirmieji žaisliukai buvo sunkūs, pagaminti iš storo stiklo.

Kalėdų puošmenų gamybos technologija pasikeitė po 1867 m. Dujinių degiklių naudojimas pučiant stiklą leido įkaitinti stiklo masę iki gana aukštos temperatūros – tai leido pagaminti apvalius eglutės žaislus iš plono stiklo, jie buvo daug lengvesni.

Tiuringijos stikliai išpopuliarėjo, jų verslas klestėjo. Stikliniai žaisliukai buvo eksportuojami į kitas Europos šalis. XX a. pradžioje eglutės papuošalus pradėta gaminti kitų šalių dirbtuvėse ir gamyklose – Bohemijoje, Japonijoje, JAV ir Lenkijoje.

Dovana, kurianti atsiminimus

Stikliniai žaisliukai, puikiai žinomi visame pasaulyje, neaplenkė ir Lietuvos. Snaigute.lt nuo 2022-ųjų džiugina pūsto stiklo žaisliukais ir kviečia nepamiršti rankų darbo tradicijų.

„Pastaraisiais metais pirkėjai vis labiau atsigręžia į rankų darbo pūsto stiklo Kalėdų žaisliukus“, – teigia Snaigutė.lt parduotuvės įkūrėjai.

Jie pastebi ir naują tendenciją – kasmet įsigyti po naują ypatingą žaisliuką arba dovanoti juos artimiesiems, kurie šią dovaną prisimins kasmet puošdami eglutę. Ypač vertinami žaisliukai, primenantys svarbiausias metų akimirkas: gimęs kūdikėlis, mylimas augintinis ar net naujai atrasti pomėgiai.