Kas turi mokėti už griūvančio balkono remontą?

Yrantys senų daugiabučių balkonai grasina praeiviams, ypač miesto centre. Jų remontas kainuoja tūkstančius, o kaimynus kiršina dilema, kas turi mokėti: balkono šeimininkas ar viso namo gyventojai?

Elvyra Radavičienė: Architektūros prasme balkonas yra namo fasado elementas, jis priskiriamas prie bendrųjų pastato konstrukcijų.

Kauno centre galima pamatyti vieną kitą seną namą, kurio balkonai atjaunėjo: betoninis pagrindas jau be jokio įtrūkimo, atitvarai nauji ir nekelia grėsmės nei jame, nei po jo stovinčiam žmogui. Yra ir tokių daugiabučių, kurių fasadai gali pasigirti ne pavieniais, bet visais naujais balkonais.

Praeiviai grožisi ir nė neįtaria, kiek tai kainavo. Ir ne tik litų. Visuotinis namo balkonų tvarkymas, kaip paaiškėja, neišvengia neigiamų emocijų protrūkio. Pašliję santykiai tarp kaimynų – beveik kiekvieną didesnį remontą daugiabutyje lydintis reiškinys.

V.Putvinskio g. 7A keturių aukštų namas iš paradinės pusės šviečia šešiais užapvalintais naujais betoniniais balkonais, ant jų tviska nauja skarda ir lietvamzdžiai. Kaip jis atrodė anksčiau, galima įsitikinti pažvelgus į greta stovintį analogišką daugiabutį. Sutrūkinėjęs tinkas grasina bet kurią minutę nukristi, o taip jau yra įvykę, nes ant kai kurių balkonų kyšo plika armatūra.

Atjaunėjo visas fasadas

Namas su atnaujintais balkonais statytas 1958 m., o greta stovintis toks pat keturaukštis – maždaug dvejais metais vėliau. „Kai kuriuose balkonuose buvo baisu atsistoti, kad neprasmegtum“, – situaciją prisiminė V.Putvinskio g. 7A namo gyventoja Paulina Paulavičienė. Ji kalbėjo apie gatvės pusėje esančių balkonų būklę. Kiemo pusėje balkonai yra lengvesnių konstrukcijų, juos gyventojai tvarkosi patys, kai kurie juos yra įstiklinę.

Namą administruojančios bendrovės Kauno centro būstas administratorius, pasak moters, apžiūrėjo paradinės namo pusės balkonus ir pasiūlė galimybę juos remontuoti. Beveik visi kaimynai, kurie naudojosi šiais aptriušusiais balkonais, buvo suinteresuoti juos sutvarkyti.

Tiesa, viena balkono naudotoja nepasirašė, nes jai buvo per brangu, ji nepasitikėjo administratoriumi. Galutinį sprendimą gyventojai priėmė balsuodami. Pasak P.Paulavičienės, užteko 10 butų gyventojų balsų „už“, nes name yra 19 butų.

„Nėjosi kaip sviestu patepta. Gyventojai, kurių balkonai nebuvo remontuojami, kėlė labai didelį skandalą“, – prisipažino pensininkė. Pasak jos, vykstant darbams buvo nemalonių incidentų su kaimynais.

Pačios P.Paulavičienės butas yra kiemo pusėje, balkoną ji remontavo savo asmeninėmis lėšomis. Vis dėlto ji sutiko mokėti už kaimynų balkonų remontą, nes jai rūpi, kad visas namo fasadas būtų tvarkingas ir saugus.

Išreikalauti mokėti – irgi darbas

Už 6 betoninių balkonų remontą kiekvieno buto šeimininkai mokėjo pagal buto plotą. Pavyzdžiui, 40 kv. m ploto buto savininkai turėjo mokėti apie 1,5 tūkst. litų.

„Mano butas 54 kv. m ploto, aš mokėjau 1787 litus, – puikiai prisiminė P.Paulavičienė ir pridūrė: Žmonės niekaip negali suprasti, kad pagal mūsų įstatymus balkonai yra priskiriami prie fasado sienos. Balkonai laikomi bendra nuosavybe.“

Namo būklė, įsitikinusi moteris, priklauso nuo žmonių noro tvarkytis, o nepasitikėjimas namo administratoriais nepagrįstas. „Aš visada patikrinu sąmatas ir tik tada pasirašau“, – kalbėjo namo įgaliotinė.

P.Paulavičienė neabejoja, kad organizuoti remontą be administratoriaus pagalbos būtų buvę kiek pigiau, tačiau išreikalauti iš visų kaimynų sumokėti pinigus būtų buvę labai sudėtinga.

Pasak pašnekovės, problemų jau kilo dėl kitų name atliktų darbų – stogo remonto, laiptinės langų keitimo. Pavyzdžiui, stogo remontą gyventojai organizavo patys, tačiau ne visi sutiko mokėti, todėl finansų našta gulė ant likusių gyventojų pečių.

Kaimynų požiūriai skiriasi

Dėl suremontuotų balkonų patenkinti ne visi. „Kai gyventojai balsavo dėl balkonų remonto, manęs nebuvo, buvau išvykusi į Klaipėdą. 51 proc. žmonių balsavo už ir mes privalėjome mokėti. Žmonės pirmame aukšte visai neturi balkonų, bet ir jie turėjo mokėti“, – dėstė gyventoja Liudmila. Ji nenorėjo prisiminti šios skausmingos kelerių metų senumo istorijos, pareikalavusios beveik 2 tūkst. litų. Ji ir toliau mano, kad kiekvienas gyventojas turi tvarkyti savo butą, įskaitant ir balkoną.

Paradinėje gatvės pusėje butą turinti Jolanta džiaugiasi galėdama saugiai žengti į savąjį balkoną, atliktų statybos darbų kokybe ji nesiskundžia.

Tiesa, vandens nuotekų sistema pakeista. Prieš tai balkonuose buvo tarpeliai, pro kuriuos lietaus vanduo bėgdavo žemyn, o per remontą tarpeliai panaikinti, įstatyti lietvamzdžiai. Kad jie neužšaltų, pasak Jolantos, reikia skubėti laiku balkone nukasti sniegą.

Kaltę suverstų administratoriui

„Architektūros prasme balkonas yra namo fasado elementas, jis priskiriamas prie bendrųjų pastato konstrukcijų“, – aiškino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė.

Taigi, statinio techninės priežiūros aspektu balkonai priskirtini bendrosios nuosavybės valdytojui – bendrijai, administratoriui ar įgaliotajam asmeniui (jei yra sudaryta bendrojo naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos sutartis). Jie prižiūri bendros nuosavybės objektų, balkonų būklę ir, jei reikia, organizuoja jų remontą.

Jei balkonas ar jo dalis nukristų ir būtų sužaloti žmonės, atsakomybė tektų irgi namą administruojančiam asmeniui, o ne konkretaus balkono šeimininkui.

Todėl, jei daugiabučio namo balkono būklė avarinė, namo valdytojas, kuris yra atsakingas už techninę būklę, gali nesiklausęs savininkų pritarimo nedelsiant imtis remonto darbų. Pasak E.Radavičienės, jei yra reikalingi privalomi darbai, jie turi būti numatyti planuose, kad gyventojams tai nebūtų naujiena ir jie tam kauptų lėšas. Jei imtis privalomų darbų prireikia netikėtai, namą prižiūrintis asmuo turi bent prieš 3 dienas informuoti gyventojus apie numatomus atlikti darbus, nurodyti darbų kainas ir apimtis.

Prie privalomų darbų gali būti priskirtas ir nesaugių balkonų remontas. E.Radavičienės aiškinimu, ir šiuo atveju gyventojų pritarimo namą prižiūrintis asmuo gali neklausti.

Visuotinis balkonų tvarkymas labiau priimtinas ir dėl to, kad namo išorė būtų vienoda.

Stabdo didelės kainos

Gausią yrančių balkonų ekspoziciją Kauno centre lemia didelė darbų kaina. Vienam balkonui sutvarkyti gali prireikti pinigų sumos su keturiais nuliais.

Įmonės, kurių specializacija renovuoti balkonus, skelbia, kad balkono remontas atkuriant pado kraštų formą ir gelžbetonines atramines sijas, apskardinant kraštus, įrengiant hidroizoliaciją ir naujas grindis kainuoja nuo 5,5 tūkst. litų.

Jei namas yra paveldo vertybė arba yra saugomoje kultūros paveldo zonoje, darbai gali dar pabrangti, nes reikalaujama išsaugoti autentiškas puošybos detales, gali reikėti specialaus projekto. Galbūt todėl Naujamiestyje balkonai kone krenta ant galvų. Kita vertus, juo balkono būklė prastesnė, juo brangesnis remontas laukia ateityje.

KPD Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus:

Baudos gali būti skiriamos už saugomų arba saugomoje teritorijoje esančių pastatų nepriežiūrą. Už jų būklę yra atsakingi savininkai, juos tvarkyti ir prižiūrėti yra jų pareiga. Jei balkonai negrasina užgriūti kam nors ant galvos, vien dėl jų labai nepriekaištaujame. Paramą objektui restauruoti galima gauti tik tuo atveju, jei jis yra saugomas valstybės. Pirmiausia savininkas turi atlikti darbus, o tik po to gali tikėtis dalį pinigų susigrąžinti. Miesto centre nekilnojamasis turtas nėra pigus, tai ir jo priežiūra adekvati. Jei susitvarko vieni savininkai, kaimynams būna gėda, ir jie tada nori tvarkytis. Manau, pirmosios kregždės jau pasirodė.