Praverčia kiekviena smulkmena
Bet koks nereikalingas daiktas, pakliuvęs į Laimos rankas, virsta kuo nors naudingu arba meniška interjero detale.
Jau daugelį metų iš sulūžusių skėčių audeklo ji siuva daugkartinius maišelius, iš kiaušinių pakuočių daro indus, iš nebenaudojamos tekstilės – žaislus. Jos namuose apstu ir kitų aplinką tausojančių atradimų – rankdarbių iš popieriaus, senos tekstilės, kojinių ar net kruopų.
„Mėgstu pasikrapštyti, ką nors daryti – ne tą patį, vis ką nors naujo, – sako Šilutėje gyvenanti moteris. – Pamatau kokį daiktą ir kyla minčių, kaip galiu jį dar kartą panaudoti. Prisimenu, ką buvau kur nors mačiusi, bet nemėgstu kopijuoti – norisi padaryti kitaip, kaip pati sugalvoju.“
Tiesa, ji neslepia – vasarą rankdarbiais užsiima retai, nes norisi būti ir darbuotis lauke, sode. O štai ruduo, žiema – laikas, kai praverčia kiekvienas indelis, stiklainiukas, kartono gabaliukas ar audinio skiautė. Tada panaudojami ir įvairūs klijų, lakų, dažų likučiai.
Specialiai savo kūrybai Laima priemonių teigia neperkanti, nes tokia jos rankdarbių esmė – panaudoti tai, kas nereikalinga, kad į konteinerius atliekų patektų kuo mažiau.
„Štai neseniai mūsų namą renovavo. Balkono grindys buvo iš lentelių, kurias išlupo. Tai aš iš jų inkilėlius padariau, o dabar juose dvi paukščių šeimynos apsigyveno, kasdien čirškauja“, – pasakoja kūrybinių idėjų nestokojanti moteris.
Visada patiko krapštinėtis
Pašnekovei tvarumas – ne šiaip žodis. Didžioji dalis jos naudojamų medžiagų yra antrinio panaudojimo – reikia tik kūrybiškai pažvelgti į daiktus, kuriuos daugelis išmestų.
„Mano darbai – iš atliekų, kurias kasdien išmetame, tačiau, pritaikius jas tinkamai, jos gali virsti kuo nors gražiu ir praktišku“, – šypsosi Laima.
Rankdarbiai jai – malonumas, tačiau dar labiau įkvepia supratimas, kad viskas, ką daro, turi prasmę. Moteris tiki: išmesti į šiukšliadėžę – paprasčiausia, tačiau prasčiausia išeitis. Matydami perpildytus konteinerius kiekvienas turėtume savęs paklausti: ką padarėme, kad situacija keistųsi?
„Krapštytis prie įvairių rankdarbių mėgau nuo vaikystės – vis ką nors darydavau: atvirukus, dėžutes, karoliukus verdavau. Mama net buvo nupirkusi mažą siuvimo mašiną – lėlėms drabužius siūdavau. Patiko toks rankų darbas, kur reikia kruopštumo. Dabar dar ir tvarumo idėjos aktualios, ir iš taupumo daug ką antrą kartą panaudoju – nejau išmesi, jei ką nors naudingo dar gali padaryti. Jeigu ir nepavyks – tada negaila išmesti. Tačiau kai pavyksta ką nors sukurti – džiugu“, – sako pašnekovė.
Kūryba – geriausias poilsis
Rankdarbiai Laimai padeda atsijungti nuo rūpesčių. Sako, kartais taip įsijaučia, kad pamiršta net pavalgyti.
Kaip ir ką daryti, kūrybinga moteris sugalvoja pati. Kartais vieno ar kito kūrinio idėją ilgai turi galvoje, svarsto, kaip ją galima būtų įgyvendinti.
„Nėra taip, kad šiandien sugalvojau ir darau. Kelias dienas ar savaitę mąstau apie idėją, svarstau, kokių medžiagų turiu, ką ir kaip galima būtų panaudoti. Galiausiai pabandau daryti, o jei nepavyksta taip, kaip įsivaizdavau, – idėją patobulinu ir kitą kartą darydama jau žinau, kaip turi būti, – apie kūrybos subtilybes pasakoja Laima. – Daug tokių pačių daiktų nedarau, nes nusibosta, – tik kol širdžiai malonu. Nedaryčiau visai, jeigu man nebūtų malonu.“
Paklausta, ar ieško informacijos internete, pašnekovė prisimena, kad jos prireikė, kai buvo sugalvojusi iš pėdkelnių pagaminti naminuką. Tada teko paieškoti informacijos, kaip tokie dalykai daromi.
Kartais idėjų ką nors sukurti kyla pamačius parduotuvėje kokį nors daiktą – tada permąsto, kaip ką nors panašaus pati galėtų sukurti iš namie turimų medžiagų.
Kur keliauja jos sukurti daiktai? „Dauguma lieka mano namuose, iškeliauja vienas kitas – atiduodu draugams ar kam nors padovanoju, išdaliju. Kartais manęs klausia: kam tau jų reikia? Man iš tikrųjų jų nereikia ir nedaryčiau, jeigu nebūtų mielas pats užsiėmimas. Turiu darbo kambarį, kuriame pilna visokių dėžių, dėžučių, dažų ir viso kito. Nueinu ten ir medituoju, pailsiu, atsipalaiduoju“, – tikina L. Mereckienė.
Naujausi komentarai