- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų: rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.
Šiaulių universiteto docentas, monografijos "Žemaičių kalba ir rašyba" autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: "Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos kelios kalbinės sistemos, puikiai tinka terminas "tarmė", pavyzdžiui, šiaurės žemaičių, pietų žemaičių, pietų aukštaičių (dzūkų) tarmės, o kalbant ir rašant apie vieną kalbinę sistemą drąsiai galima vartoti terminą "žemaičių kalba".
Senosios formos
Iš Skuodo kilęs dr. J.Pabrėža, aiškindamas žemaičių kalbos ir tarmės santykį, prisimena literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės žodžius: "Žemaičių žodžiais, sakiniais, tikiuosi, ir intonacijomis pasineriu į pasaulį, kurio be tos kalbos nėra ir būti negali. Kalbos mokslui – tarmė, o kalbėjusiems ir kalbantiems – kalba. Prieštaros čia nėra."
Per keturis dešimtmečius dr. J.Pabrėža surinko daugybę duomenų, įrodančių žemaičių kalbos statusą. "Itin svarbus žemaičių kalbos tapatybės įrodymas yra tai, kad ji turi visus svarbiausius kiekvienos kalbos lygmenis, sudedamąsias dalis: fonetiką, morfologiją, sintaksę ir leksiką. Jose visose yra išlikę nemažai unikalių, archajiškų ypatybių, garsų, formų, konstrukcijų – to, ko šiandien nerasime bendrinėje kalboje ar kitose tarmėse", – pastebi mokslininkas.
Pavyzdžiui, nemažame Pietų ir Vidurio Žemaitijos plote vietoj bendrinės kalbos nosinių balsių "ą", "ę", "ų", "į" yra išlikęs senesnis šių garsų tarimas su priebalsiu "n": žemaičiai sako ne "kąsnis", o "kansnis", "konsnis", ne "skęsti", o "skensti", "skėnstė" ir t. t.
Žemaičiai kur kas rečiau nei kalbantieji bendrine kalba ar kitų tarmių atstovai vartoja afrikatas "č", "dž" – vietoj jų tam tikrose žodžių formose taria priebalsius "t", "d", kurie gana panašūs į senuosius junginius "tj", "dj", pavyzdžiui, "žalte" (žalčiai), "gaide" (gaidžiai) ir kt.
Formos ir žodynas
Žemaičiai taip pat dažnai vartoja įvairių kalbos dalių dviskaitą, tarkime, "vedo, vedve siedau, jiedau" (mudu, mudvi sėdime, valgome), "do gero vyro" (du geri vyrai). Jie taip pat mėgsta prie veiksmažodžių pridėti pastiprinamuosius žodelius "žemėn", "lauk", "šalin", "lygiai" ir pan. Jie rodo, kad veiksmas dar neįvykęs, bet jau netrukus įvyks, pavyzdžiui, "tievalis mėršt žemėn" (tėvelis miršta ir greitai numirs).
Ji turi visus svarbiausius kiekvienos kalbos lygmenis, sudedamąsias dalis: fonetiką, morfologiją, sintaksę ir leksiką.
Dar viena žemaičių kalbos ypatybė – net keli kirčiuoti skiemenys viename žodyje, kartais jų net keturi ar penki.
Žemaičių kalba unikali ir išskirtinė. Ne žemaičiui sunkoka susigaudyti, kas yra "kramė" (galva), "plonymas" (smilkinys), "staibis" (blauzda), "krupis" (rupūžė), "ašoklis" (raudonasis serbentas), "nikis" (užgaida), ką reiškia "kušėti" (krutėti, judėti), "apent apentais" (vėl), "nogniai" (labai, smarkiai) ir t.t. Yra trys aiškios jos tarmės – šiaurės žemaičiai (dounininkai), pietų žemaičiai (dūnininkai), vakarų žemaičiai (donininkai), taip pat šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių, pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmės bei daugybė smulkesnių šnektų.
"Dauguma žemaičių tarmišką kalbėseną suvokia kaip tikrąją gimtąją kalbą. Daugeliui ji yra didžiulė vertybė, – sako dr. J.Pabrėža. – Apskritai žemaičių kalbos prestižas stiprėja ir auga. Įdomu, kad daug kur Žemaitijoje jaunoji karta žemaičių kalbą vertina palankiau nei vidurinioji."
Išskirtinis statusas
Anot mokslininko, prie šiandienės žemaičių kalbos susiformavimo ir įsitvirtinimo labai prisidėjo XVIII–XIX a. žemaičių veikėjai. Svarbiausia XVIII a. žemaitiška knyga buvo "Žyvatas".
XIX a. žemaitiškai rašė Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius ir kiti. Tuomet labai nedaug trūko, kad Lietuvos valstybinė bendrinė kalba būtų formuojama žemaičių kalbos pagrindu, tačiau vis dėlto buvo pasirinkta vakarų aukštaičių tarmė.
Prie žemaičių kalbos rašybos plėtojimo, puoselėjimo prisideda ir dr. J.Pabrėžos darbai: 1991 m. išleista knyga "Žemaičių rašybos patarimai", 1998 m. kartu su Aleksu Girdeniu – "Žemaičių rašyba". Atskira dalis žemaičių rašybai skirta ir monografijoje "Žemaičių kalba ir rašyba" (2017), už kurią dr. J.Pabrėža nominuotas 2018 m. Lietuvos mokslo premijai gauti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jubiliejų Klaipėdos pilies džiazo festivalis švęs su legendine britų grupe „Incognito“3
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kvies klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...
-
Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos1
Naujausias bei moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau atvėrė naujųjų rūmų bilietų kasą. Kviečiama atvykti ir bilietus bei kuponus nusipirkti jums patogiu metu. ...
-
Naujasis teatras – lyg išspręstas rebusas3
Klaipėdoje savaitgalį pirmuosius žiūrovus į iškilmingą gala koncertą pakvietė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkai. Neįtikėtinai pasikeitusi senoji ir visiškai nauja teatro dalis publikai buvo pristatyta išradingai ...
-
Italijos perlai, kuriuos įsimylėsite akimirksniu – Riminis, Kalabrija, Sardinija1
Turbūt nerastume keliautojo, kurio širdies nebūtų pavergusi Italija. Nuo visą pasaulį pakerėjusios virtuvės iki didingų architektūrinių paminklų, nuo svetingų pietiečių iki savitos kultūros – visa tai kviečia į šią pietų ...
-
100-osioms aktoriaus D. Banionio gimimo metinėms – jam atminti skirti renginiai3
Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines, šia proga pirmadienį organizuojamas renginys „Nepamiršti“. ...
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Mes prieš 7 306 dienas: kuo pasikeitėme per 20 metų?34
2004 m. gegužės 1-oji, pirma Lietuvos diena ES, įamžinta dviejuose fotografų projektuose ir dokumentiniame filme. Kuo pasikeitėme per 20 metų? ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...