Penktasis tarptautinis fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ suteikia išskirtinę galimybę išsamiai susipažinti su šiuolaikine Australijos fotografija. Nuo pasaulinių įžymybių, kitų – jau ir Anapilin išėjusių – iki kylančių menininkų, beveik nežinomų už žemyno ribų.

Organizatoriams pavyko ne tik atsivežti kūrinius, bet ir pasikviesti keletą menininkų. Australų fotografijos naktyje, kuomet vaizdo projekcijomis demonstruoti 30 menininkų darbai, dalyvavo fotomenininkai (Aliaus Koroliovo nuotraukoje iš kairės) Seanas Cordeiro, Claire Healy ir Caitlin Harrison.

Skirtingos charakterio pusės

„Daugybės tarptautinių prestižinių konkursų laureatai – Australijos fotografai. Tačiau geografinis žemyno nutolimas nuo JAV ir Europos lemia, kad tik retsykiais čia išvystame australų fotografų knygą ar personalinę parodą.

Miestiečiai susitaikė su tuo, kad  nedaugelis miesto viešosiose erdvėse esančių laikrodžių rodo tikslų laiką.  Dabar erzelynę kelia naujasis laikrodis ant restauruotų miesto vartų – centrinio Geležinkelio stoties pastato.

„Popietinėmis valandomis, žiūrint į laikrodį, sunku suprasti, kurią valandą jis rodo. Laikrodžio rodyklės tarp 15 ir 21 valandos slenka fone kažkokios reklamos ant ciferblato. Ar negalima būtų panaikinti tos reklamos ar sumažinti jos spalvos intensyvumą, trukdantį  suvokti, kokį laiką rodo laikrodis?“ – klausė vienas nepatenkintųjų naujuoju Geležinkelio stoties laikrodžiu. „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūroje“ informavo, kad netrukus bus atsižvelgta į kauniečių ir miesto svečių pastabas – laikrodžio ciferblate įrašyta reklama bus panaikinta.

Intensyvus Žaliojo žemyno fotomeno gyvenimas lieka beveik nematomas už jo ribų“, – apgailestavo „Kaunas Photo“ direktorius Mindaugas Kavaliauskas, neseniai aplankęs Australiją. Kelionės rezultatas – festivaliui savo darbus pateikusios Žaliojo žemyno fotomeno legendos ir M.Kavaliausko fotografijų paroda „Australų fotografų portretai“ Kauno įvairių tautų kultūrų centre.

Keturios „Kaunas Photo“ paro­dos, įsikūrusios skirtingose erdvėse, atskleidžia vis kitas australų charakterio puses.  „Fujifilm“ fotografijos galerijoje eksponuojami pagrindinės festivalio parodos „Šiuolaikinė fotografija iš Australijos“ darbai. Šmaikščioji australų charakterio pusė čia atsiskleidžia neatsitiktinai – humoras ir autoironija vadinami australų fotomeno vizitine kortele.

Persikūnija autoportretuose

Mike’o Gray darbų serijoje „Macho“ išpažintys“ – ikoniškų vaikinų įvaizdžių linksniuotė. Fotografas prisimena: „Kai augau, tikras vyras turėjo būti herojus: astronautas, lenktynininkas, kovotojas Vietnamo kare ar panašiai.“ M.Gray autoportretuose persikūnija į krokodilų tramdytoją, griovėją statybvietėje, rūkantį astronautą, ralio lenktynininką, mechaniką. Fone – juokas pro ašaras – ant ralio mašinos reklamuojamas antidepresantas, išdidžiai rankose laikomas sunkvežimio variklis – žaislinis.

Buvusio Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos fotografo Brendano Beirne nuotraukų serijoje „Pabaiga“ – ne šiaip pamirštos mašinos dykumoje. Jei automobilis sugedo labai nuošalioje vietovėje, nepakeliamas karštis ir troškulys gali priartinti žemiškosios kelionės pabaigą. „Tik mes, lietuviai, įsivaizduojame, kad mobilusis ryšys turi veikti visur. Australijoje to tikėtis neverta“, – pasakojo M.Kavaliauskas.

Gilaus outbacko veidai

Ryšių istorijos muziejuje eksponuojami keturių autorių darbai, įkūnijantys ir kvestionuojantys australų stereotipiškumą, lyg šioje šalyje tebūtų dviejų tipų žmonės – gilaus outbacko  (liet. – nuo miestų ženkliai nutolusių regionų; Outback – tai ir viena iš Vakarų Australijos valstijų) vienišiai ir urbanistinės subkultūrų fiestos dalyviai.
F Galerijoje veikia B.Rimmerio paroda „Tyla“. Tai portretai ir peizažai iš Vakarų Australijos gilumos, kur negausūs vietiniai gyventojai nesidžiaugia vandenyno vaizdais, neužsiima banglenčių sportu, nesimėgauja didmiesčio prabanga, o tyliai skaičiuoja dienas kaitrioje saulėje. Tyla, lėtas gyvenimo ritmas – turistams mažai žinomos Vakarų Australijos kasdienybės dalis.

Vakarų Australija užima trečdalį žemyno, tačiau čia gyvena tik du milijonai žmonių. Didžioji jų dalis koncentruojasi valstijos sostinėje Perte. Visa kita – beveik negyvenamos teritorijos. „Vakarų Australijoje atstumai matuojami kitaip. Kai žmogus pasakoja, kad jis gyvena netoli miesto, netikėtai gali paaiškėti, kad tas „netoli“ – keli šimtai kilometrų“, – sakė festivalio direktorius.

Draugiški ir šilti

Vakarų Australijos mieste Freemantle M.Kavaliauskas lankėsi pristatydamas savo parodą „Kražių portretas“. „Atradau netikėtai intensyvų miestietišką kultūrinį gyvenimą, įdomių, puikiai išsilavinusių, nuoširdžių ir draugiškų menininkų. Fotografijos įžymybės, kurių statusas Europos ar Amerikos menininkams ne visada leistų kalbėtis su bet kuo, Australijoje – tiesiog draugiški ir šilti kolegos, gyvenantys tarp kasdienybės prieštaravimų, problemų, vilčių ir svajonių“, – pasakojo fotografas.