V. Tomkui – 80 metų: kas aktoriui kelia nostalgiją?

V. Tomkus – drąsus žmogus. Už tai jį myli visi, kas turėjo progos pažinti artimiau. Jis visam gyvenimui išliks gyvas Tadas Blinda. Šį herojų išgarsino Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio drama „Blinda, svieto lygintojas“ (1907), parašyta pagal Lazdynų Pelėdos surinktus pasakojimus, o 1973 m. sukurtas keturių serijų TV filmas „Tadas Blinda“ (režisierius Balys Bratkauskas, scenarijaus autorius Rimantas Šavelis, pagrindinį vaidmenį atliko V. Tomkus).

Kalbant apie kiną ir teatrą, pastebėjau, kad teatro tekstą išmoksti iki gyvenimo pabaigos. O kine – čia pat išsitrina „magnetofono juosta“.

V. Tomkus – labai šiltas ir jautrus žmogus. Niekada neieškodamas draugijos, nejučiom tapdavo draugijos siela ir visų mylimu draugu. V. Tomkus – pirmas teatro menininkas, vos tik atslūgus sovietmečio šleikštuliui, XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje ryžosi drąsiai akcijai: nepalankių peripetijų akivaizdoje jis prie teatro paradinio įėjimo „vaksavo“ žiūrovams batus. Tiksli ir sukrečianti akcija! Nuo to laiko nieks nesugalvojo stipresnio veiksmo, nors įvykių visokių būta, rašo teatrologė Daiva Šabasevičienė.

Gimęs Radviliškyje, V. Tomkus 1961 metais baigė Lietuvos konservatoriją, 1961–1962 m. vaidino Šiaulių dramos, 1962–1970 m. – Kauno dramos teatre, čia sukūrė Cezarį Williamo Shakespeare’o dramoje „Antonijus ir Kleopatra“ (1966), Lenį Johno Steinbecko dramoje „Pelės ir žmonės“ (1966), Girdvainį Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ inscenizacijoje (1966).

Ilgiausiai – 1971–1992 ir 1999–2014 metais – V. Tomkus kūrė Lietuvos akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre. Šio teatro scenoje gimė ryškiausi aktoriaus personažai, tarp kurių – Falstafas (Williamo Shakespeare’o „Vindzoro šmaikštuolės“, 1977), Laurynas (Justino Marcinkevičiaus „Katedra“, 1971), Krutickis (Aleksandro Ostrovskio „Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo“, 1984), Jokimas Žaldokas (Boriso Dauguviečio „Žaldokynė“ 1995), Klarensas (Williamo Shakespeare‘o „Ričardas III“, 1999), Levukas (Juliaus Dautarto „Paskendusi vasara“, 2001). 1992 metais drauge su bendraminčiais įkūrė teatrą „Vaidilos ainiai“, kuriame vaidino iki 1999-ųjų, o ryškiausias šiame teatre sukurtas vaidmuo – Domenikas (Eduardo De Filippo „Filomena Morturano“, 1997).

Ne mažiau įspūdinga ir aktoriaus filmografija – kinas leido jam išgarsėti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. V. Tomkus dirbo su režisieriais Raimondu Vabalu (Povilas, „Žingsniai naktį“, 1962; Jurgaitis, „Birželis, vasaros pradžia“, 1969), Vytautu Žalakevičiumi (Apuokas, „Niekas nenorėjo mirti“, 1965), Marijonu Giedriu (Leonas, „Nesėtų rugių žydėjimas“, 1978, estu Veljo Käsperu (Jonas Tichu, „Gladiatorius“, 1969 – čia vaidino su latvių teatro ir kino žvaigžde Vija Artmane), latviu Aloizu Brenču (Voldemaras, „Būti nereikalingam“, 1977; Janis Liepa, „Ralis“, 1978) ir kitais.

Aktoriaus kūryba itin plačiai tapo žinoma dėl televizijos įtakos: be Tado Blindos V. Tomkus sukūrė Boleslovo vaidmenį Sauliaus Vosyliaus režisuotuose televizijos serialuose „Giminės“ (1993–1997, 1998–2000), „Atžalos“ (1998), „Giminės po 20 metų“ (2011), „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ (2015–2016).

„Kalbant apie kiną ir teatrą, pastebėjau, kad teatro tekstą išmoksti iki gyvenimo pabaigos. O kine – čia pat išsitrina „magnetofono juosta“. Šiaip ar taip, kiekvienam aktoriui, dirbančiam teatre, labai naudinga pasifilmuoti kine. Nes, kol nepasifilmuoji, apie save būni geresnės nuomonės. Veidrodyje nematai, kokia tavo nosis ilga, kokios tavo didelės ausys... Kai kine save pamatai iš visų pusių – nusileidi. Tik, aišku, teatre dar kitą kartą gali save koreguoti, o kine – kito karto nėra. Aš visada buvau už aktorinį teatrą. Buvo ir liko svarbu aktoriaus santykis su autoriumi-tekstu, su jo išraiškos amplitude, su režisieriaus koncepcija. Mėgstu teatrą, kuriame režisūros beveik nėra, kur, kaip sakoma, „aktoriai tempia“, – yra sakęs V. Tomkus.

Šalies vadovai sveikina aktorių V. Tomkų jubiliejaus proga

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis pasveikino teatro ir kino aktorių V. Tomkų garbingo 80-ojo jubiliejaus proga.

Pasak valstybės vadovo, aktorius apdovanotas ryškia charizma, nuoširdumu ir išskirtiniu talentu įtaigiai įkūnyti kiekvieną kuriamą vaidmenį. Tai išliko ne vienos žiūrovų kartos atmintyje bei pelnė legendiniam aktoriui pagarbą ir pripažinimą.

„Iškili Jūsų sukaktis yra graži proga padėkoti Jums už viso gyvenimo kūrybą ir neblėstančią ištikimybę publikai ir savam pašaukimui – aktorystei“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

V. Tomkui prezidentas palinkėjo gražių ir prasmingų ateinančių metų, kupinų sveikatos ir stiprybės.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis pabrėžė, kad išskirtinis aktoriaus talentas ir įvairiaspalvė kūryba praturtino šalies kultūros sritį ir pelnė platų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje scenoje.

„Jūsų vaidmenys įrašyti į kino ir teatro istoriją, o aktorinis meistriškumas įrodo pagarbą ir nuoširdų atsidavimą pasirinktajam keliui. Vertindamas Jūsų turiningą kūrybą, ilgametę sceninę veiklą ir pasiekimus, nuoširdžiai sveikinu Jus 80-ojo jubiliejaus proga. Linkiu Jums stiprios sveikatos bei prasmingų akimirkų artimųjų ir bičiulių būryje“, – sakoma premjero sveikinime.