„Po LRT tarybos nario Jono Staselio pasirašyto reikalavimo LRT direkcijai informuoti tarybą apie laisvojo žodžio gynimo akcijos iniciatorius pareiškiame, kad nesutinkame su Meno kūrėjų asociacijos prezidento, deleguoto į LRT tarybą, pozicija ir veiksmais“, – rašoma Lietuvos kinematografininkų sąjungos penktadienį išplatintame pranešime.
„Reikalaujame kuo skubiau Joną Staselį atsistatydinti iš Meno kūrėjų asociacijos prezidento pareigų, raginame surengti naujo asociacijos vadovo rinkimus“, – teigiama jame.
Savo ruožtu Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) valdyba, atstovaujanti 174 kūrybinės sąjungos nariams, pareiškė, kad jei J. Staselis neįgyvendins reikalavimo atsistatydinti, ji neribotam laikui suspenduos savo narystę Meno kūrėjų asociacijoje.
Identišką poziciją penktadienį popiet pareiškė ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdyba.
„Šis sprendimas susijęs su konkretaus asmens – asociacijos vadovo – veiksmais ir vieša laikysena, o ne su pačia Lietuvos meno kūrėjų asociacija ar jos nariais. Esamoje situacijoje mums nepriimtina, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungos vardas ir simboliai būtų siejami su asociacijos veikla, kurios kryptį lemia vadovas, kuriuo nepasitikime“, – feisbuke rašė pastaroji.
Tokią poziciją organizacijos išreiškė LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei paviešinus J. Staselio gruodžio 11 dieną jai atsiųstą kreipimąsi, kuriame reikalaujama pasiaiškinti dėl LRT žurnalistų vykdomos protesto akcijos „Šalin rankas“.
Iš viso asociacija vienija 12 meno kūrėjų organizacijų.
Savo laiške LRT vadovei J. Staselis prašė nurodyti, kas inicijavo minėtą akciją, ar tam buvo naudojami nacionalinio transliuotojo resursai, ar buvo įvertintos galimos rizikos.
Kinematografininkų sąjunga sako nepritarianti „nė vienam šio reikalavimo žodžiui“.
„Meno kūrėjų asociacijos prezidentas daro gėdą asociacijai ir jai priklausančioms kūrybinėms sąjungoms“, – teigia kinematografininkai.
Tuo metu Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga tokį J. Staselio kreipimąsi sako vertinanti „kaip šiuo metu valdančiosios koalicijos ypatingos skubos tvarka teikiamų Lietuvos nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisų palaikymą“.
Asociacijos narė Lietuvos kompozitorių sąjunga savo „Facebook“ paskyroje nurodė griežtai nepritarianti J. Staselio kreipimuisi į LRT generalinę direktorę.
„Dabartiniame politiniame ir visuomeniniame kontekste toks kreipimasis ne tik legitimizuoja populistines ir diletantiškas insinuacijas, bet ir rezonuoja su pavojingais bandymais riboti redakcinę nepriklausomybę bei keisti LRT veiklos principus“, – teigiama sąjungos įraše „Facebook“.
Kompozitorių sąjunga sako besilaikanti tvirtos nuostatos, kad LRT negali būti paversta institucija, pritaikyta politiniam spaudimui ar laisvo žodžio ribojimui.
Savo ruožtu Lietuvos fotografijos meno draugija pareiškė, ketvirtadienį vykusiame valdybos susirinkime nusprendusi, laikinai apriboti bet kokią J. Staselio veiklą draugijos valdybos vardu. Pasak jos, LRT tarybos nario veiksmai neatspindi draugijos ar jos valdymo organų oficialios nuomonės
„Galutinai šį klausimą pavesta spręsti artimiausiam Visuotiniam narių suvažiavimui“, – teigiama organizacija.
Pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo inicijavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pagal jas, atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių pakaktų pusės tarybos narių balsų, o jie savo valią turėtų pareikšti slaptai.
Ši pataisa Seime įveikė pateikimo stadiją, tačiau Kultūros komitete jai paprašyta ekspertinio vertinimo.
Dėl šių pakeitimų antradienį prie Seimo surengta protesto akcija, kurioje dalyvavo per 10 tūkst. žmonių.
Nepaisant to, socialdemokratai trečiadienį registravo naują projektą. Pataisose numatyta, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą slaptai balsuoja daugiau kaip pusė, tai yra bent septyni tarybos nariai iš 12.
Pagal dabar galiojančią pernai pakeistą tvarką, LRT vadovui atleisti reikia su viešuoju interesu susijusio pagrindo ir aštuonių tarybos narių balsų, balsuojant atvirai.
Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo pritarė naujosioms pataisoms ir nutarė projektą svarstyti skubos tvarka.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
„Esame įsitikinę, kad tokios pataisos pražūtingos tiek Lietuvos nacionaliniam transliuotojui ir jo nepriklausomumui nuo politikų, tiek žodžio laisvei, tiek Lietuvos demokratijos būklei ir valstybingumui“, – teigia Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga.
Pasako jos, LRT atžvilgiu vykdoma „šiurkšti ir akiplėšiška“ politika, kurią vykdo „antisemitinė ir, galima pamanyti, Kremliaus interesams atstovaujanti politinių jėgų koalicija, palaikoma Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir, kaip paaiškėjo, LMKA prezidento Jono Staselio“.
„Esame visiškai tikri, kad šia politine kryptimi Lietuvą siekiama paversti dar viena Vengrija, Slovakija ar Sakartvelu, ir drauge esame pasiryžę to neleisti“, – nurodo sąjunga.
Naujausi komentarai