Minėtą poziciją organizacijos išreiškė LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei paviešinus J. Staselio gruodžio 11 dieną jai atsiųstą kreipimąsi, kuriame reikalaujama pasiaiškinti dėl LRT žurnalistų vykdomos protesto akcijos „Šalin rankas“.
„Buvo Meno kūrėjų asociacijos pasitarimas ką tik ir nuspręsta pirmadienį susirinkti į tarybos posėdį ir toliau tęsti ir kalbėti šituo klausimu“, – BNS sakė J. Staselis.
Kaip rašė BNS, reikalavimą J. Staseliui atsistatydinti iš asociacijos prezidento pareigų išreiškė dvi organizacijos: Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Pastaroji pareiškė, kad jei nebus įgyvendintas reikalavimas, ji neribotam laikui suspenduos savo narystę Meno kūrėjų asociacijoje.
Tuo metu asociacijai taip pat priklausanti Lietuvos kompozitorių sąjunga nurodė griežtai nepritarianti J. Staselio kreipimuisi bei nusprendusi, laikinai apriboti jo veiklą draugijos valdybos vardu.
Iš viso asociacija vienija 12 meno kūrėjų organizacijų.
Jis teigė pats nedalyvausiantis balsavime dėl jo atstatydinimo, pabrėžė, kad demokratinėje valstybėje „kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, poziciją, jos išreiškimą, pasakymą, reikalavimą“.
„Tai yra Meno kūrėjų asociacijos tarybos sprendimas. Aš negaliu jo kažkaip pakeisti iš anksto ar po, (...) gyvename normalioje demokratinėje valstybėje. Yra normalūs kažkokie teisiniai procesai ir teisiniai dalykai“, – teigė J. Staselis.
„Jeigu bus nuspręsta atstatydint – bus nuspręsta atstatydint. Bus nuspręsta palikt – bus nuspręsta palikt. Aš negaliu (turėti – BNS) kažkokio išankstinio nusiteikimo eiti arba neiti, nes natūralu, kad aš ateisiu ir dalyvausiu, bet sprendimas bus jų. Aš tikrai nebalsuosiu, nežiūrint to, kad esu asociacijos narys, aš tikrai nedalyvausiu tame balsavime, nes tai būtų neetiška“, – kalbėjo jis.
J. Staselis taip pat akcentavo, kad M. Garbačiauskaitės-Budrienės paviešintas kreipimasis nėra jo asmeninė pozicija, o LRT turinio komiteto narių suderintas kreipimasis, kuriam pritarė keturi iš penkių narių.
„Aš, kaip komiteto pirmininkas, turėjau juos pateikti generalinei direktorei. Ir šitas susirašinėjimas yra konfidencialus, buvo konfidencialus, kol generalinė direktorė nusprendė jį paviešinti feisbuke“, – sakė jis.
Savo laiške LRT vadovei J. Staselis prašė nurodyti, kas inicijavo minėtą akciją, ar tam buvo naudojami nacionalinio transliuotojo resursai, ar buvo įvertintos galimos rizikos.
J. Staselis teigė nesiimsiantis vertinti, ar asociacijų išsakytas reikalavimas gali būti traktuojamas kaip spaudimas. Tačiau, jo nuomone, Seimui pradėjus svarstyti LRT įstatymo pataisas viešojoje erdvėje jaučiamas milžiniškas spaudimas.
„Visuomenė, panašu, kad mūsų dar nėra subrendus ir vyksta linčo teismai neįsigilinus į situaciją, nežinant dalykų. Taryba sprendžia normalius, jos kompetencijai priklausančius klausimus. Ir kai vyksta toks spaudimas, netgi artimas susidorojimui (...), tai visas tas procesas, mano supratimu, rodo mūsų demokratijos nebrandumą“, – teigė J. Staselis.
„Labai keista, kad žmonės, kurie pasisako, kad jie yra už laisvą žodį, deja, jie kitų žmonių, kitokios nuomonės nepriima. Ir tai jau nebėra laisvas žodis“, – pridūrė jis.
Pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo inicijavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pagal jas, atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių pakaktų pusės tarybos narių balsų, o jie savo valią turėtų pareikšti slaptai.
Ši pataisa Seime įveikė pateikimo stadiją, tačiau Kultūros komitete jai paprašyta ekspertinio vertinimo.
Dėl šių pakeitimų antradienį prie Seimo surengta protesto akcija, kurioje dalyvavo per 10 tūkst. žmonių.
Nepaisant to, socialdemokratai trečiadienį registravo naują projektą. Pataisose numatyta, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą slaptai balsuoja daugiau kaip pusė, tai yra bent septyni tarybos nariai iš 12.
Pagal dabar galiojančią pernai pakeistą tvarką, LRT vadovui atleisti reikia su viešuoju interesu susijusio pagrindo ir aštuonių tarybos narių balsų, balsuojant atvirai.
Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo pritarė naujosioms pataisoms ir nutarė projektą svarstyti skubos tvarka.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
(be temos)