„Transformeriai“: traukitės iš kelio, ateina veiksmo valdovas Bėjus!

„Transformeriai“: traukitės iš kelio, ateina veiksmo valdovas Bėjus!

O buvo metas, kai ponas „blokbasteris“ Maiklas Bėjus žadėjo pasitraukti į nepriklausomą mažo biudžeto kiną. Anekdotai. Įdomu, ką jis darytų už kelis milijonus JAV dolerių? Tikriausiai, vieną galingą sprogimą, ir viskas tuo pasibaigtų. Išeitų efektingas trumpametražis filmukas.

O buvo metas, kai šios recenzijos autorius šaipėsi iš Bėjaus dėl „Armagedono“ ir „Pearl Harboro“. Dviejų superamerikietiškų muilo burbulų, kurių vis dėlto nereikėtų praleisti dėl klasika tapusių veiksmo epizodų. Pakanka prisiminti Pearl Harboro bombardavimą. Tą valandos trukmės reginį galima žiūrėti ir žavėtis Bėjaus „action“ meistriškumu. Kad ir tas filmavimas „nuo bombikės“. Absoliutus saulės smūgis.

„Transformerių“ prodiuseriai ir scenaristai puikiai suvokė, su kuo turės reikalų. Todėl į didžiausio triukšmadario rankas buvo įdėta 150 milijonų JAV dolerių ir tona šmaikščių dialogų. O dabar laikas pasirodyti M.Bėjui. Sujungti komedijos, veiksmo, fantastikos ir mažo dramatizmo laidelius. Efektų lėlininkas pradeda tampyti laidelius.

Jeigu ne M.Bėjaus talentas užglaistyti nelogikos spragas veiksmu, „Transformeriai“ būtų tuščias laiko švaistymas kažkokiems darželinukų paistalams apie pavidalą keičiančius robotus – ateivius. Visai neįtikėtina istorija arba košė iš kirvio. Bet didysis veiksmo magas parodė S.Spilbergui (o jis, beje, vienas iš prodiuserių), kaip turėjo atrodyti „Pasaulių karas“. Be jokio egzistencializmo. Be jokių filosofijų ir teorijų. Tik tai, kas iš tikrųjų atima žadą vaizdų didybe ir garso galybe.

Iš esmės „Transformeriai“ – viena ilga veiksmo scena. Su nedidelėmis atokvėpių akimirkomis, kurios kokiame kitame filme būtų puikiausi ... veiksmo epizodai. Toks jausmas, kad režisierius specialiai truputėlį pristabdo robotų kautynes, susišaudymus ir sprogimus tam, kad žiūrovas nepatirtų staigaus adrenalino nokauto.

Pradžiai – galingas karinės bazės nusiaubimas, pabaigoje – pusvalandis kautynių, kuriose dalyvauja beveik visi transformeriai. M.Bėjus žino, ko mes susirinkome, nes iki soties prisižiūrėjome tariamų „superhitų“, per kuriuos gali paspringti nuoboduliu, belaukdamas atsakymo, kur sukištas filmo biudžetas. M.Bėjus biudžetą mums iki paskutinio cento sugrūda į tam tikras vietas. Gal koks dvidešimt veiksmo filmų – viename.

Tai, kas vyksta ekrane, sunku aprašyti. Į pagrindinius herojus – žmones gal ir visai nekreiptum dėmesio, bet jie taip pat ne iš kelmo spirti. Gražuolė Megan Foks traukia robotus kaip magnetas, o pašėlęs Šaja Le Bafas pretenduoja ateities veiksmo kine pavaduoti kad ir Briusą Vilisą.

Filmo smagumas neapsakomas – krataisi kėdėje kaip atrakcione Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje. O tie, kas pagailės kelių litūkščių kino seansui, žiūrėdami per DVD praras daugiau nei pusę „Transformerių“ įspūdžio, kuris pasaulio kinuose jau surinko beveik pusę milijardo. Pelnytai.