- Agnė Smolienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio sukilimas, Kalinausko sukilimas ir 1863–1864 m. sukilimas. Trys skirtingi pavadinimai vienija vieną ir tą patį politinį įvykį – 1863 m. žiemą prasidėjusias lenkų, baltarusių ir lietuvių kovas prieš Rusijos imperiją.
Rusiška interpretacija
Nors istorikai sutaria, kad metus trukęs ir galiausiai žiauriai numalšintas pasipriešinimas caro valdžiai buvo kova už išsilaisvinimą, per skirtingus laikotarpius sukilimas buvo apipintas įvairiomis interpretacijomis. Viena populiariausių, kuri, pasak istorikų, dar sklando iki šiol – kad tai buvo lenkų sukilimas.
"Tai yra grynai rusiška interpretacija, kuri buvo puoselėjama sovietmečiu. Aišku, kiekviena nacionalinė istoriografija: tiek lietuvių, tiek lenkų, tiek baltarusių, gal mažiau ukrainiečių, nes juos mažiau lietė šis sukilimas, šiek tiek skiriasi, tačiau tokia interpretacija visiškai nepakito", – sakė istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Tomaszas Błaszczakas.
Tuo metu Lenkijoje šis svarbus istorinis įvykis, vadinamas Sausio sukilimu, pasak T.Błaszczako, traktuojamas kaip visos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) sukilimas ir dalyti jį pagal tautas – į lenkų, lietuvių, baltarusių ar ukrainiečių – tradicijos niekada nebuvo.
Sudėtinga vertinti
"Vertinti sukilimą per nacionalizmo prizmę gana sudėtinga. Tarkime, atskirti, kas buvo lietuvis, kas baltarusis, ir ką jam reiškė tas sukilimas? Juolab modernus lietuvių nacionalinis judėjimas yra truputį vėlesnis reiškinys", – anot istoriko, taip pat sudėtinga spręsti apie sukilimo atspindžius vaizduojamajame mene ir literatūroje.
"Pavyzdžiui, Elzės Ožeškienės kūryba. Yra literatūra, parašyta istorinėje Lietuvoje apie lietuviškus dalykus, bet lenkiškai. Tai ar tai jau lietuviška refleksija ar ne? Sunku vertinti, kas yra lietuviška refleksija, jei mes atmetame visą lenkišką-lietuvišką kultūrą", – sakė T.Błaszczakas.
Pasak istoriko, nors patys lenkai nevienareikšmiškai vertina 1863–1864 m. sukilimą, dažnai pasigirsta nuomonių, kad tai buvo bereikalingas iššūkis – esą iš karto buvo aišku, kad jo laimėti neįmanoma. Iš tos perspektyvos palankiau yra vertinamas 1830 m., vadinamasis Lapkričio sukilimas, kuris virto reguliariu karu.
"Pasiaukojimas už tėvynę yra aukščiausia pareiga. Ar buvo verta, ar neverta, dabar sunku vertinti. Tai buvo kova už laisvę ir nepriklausomybę, o kas būtų, jei nebūtų, tai jau ne istorikų užduotis spręsti", – teigė T.Błaszczakas.
Nekovojo už etnosą
Pasak VDU Politologijos katedros vedėjo, docento Andžejaus Pukšto, daugelis XVIII–XIX a. įvykių, susijusių su ATR paveldu, sukelia skirtingas interpretacijas: "Kad ir kaip būtų, į tą paveldą pretenduoja tiek dabartinė Lietuva, tiek Lenkija, tiek Baltarusija. Todėl, be abejo, ir sukilimas turi šiek tiek skirtingas interpretacijas. Visų pirma, ko siekė sukilėliai, dėl kokios tėvynės kovojo? Ko gero, jie turėjo galvoje Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, norėjo prikelti tą valstybę, kuri griuvo 1795 m."
Anot jo, apie tautinius judėjimus kalbėti būtų dar per anksti: "Sukilėliai nekovojo už etninę Lietuvą ar etninę Lenkiją, kuri buvo atkurta 1918 m. Lietuvių nacionalinio atgimimo gairės suformuluotos vėliau – jo pakilimas sutampa su "Aušros" pasirodymu 1883-iaisiais, Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos veiklos pradžia."
Pasak istoriko, tai ką reiškė būti lietuviu ar lenku XIX a. viduryje buvo ne tas pats kaip XX a. pradžioje. "Net baltarusio ar gudo sąvoka labai silpnai funkcionavo. Visi sukilimo dalyviai ir visi žmonės, kurie buvo įsukti į sukilimą, save laikė arba LDK arba ATR piliečiais. Takoskyra galbūt buvo tikyba: katalikas ar stačiatikis", – sakė A.Pukštas.
Sukilti buvo verta
Anot jo, vienintelis dalykas, kuris nekelia abejonių visose istoriografijose – kad sukilimas buvo nukreiptas prieš caro valdžią ir Rusijos imperiją. "Tai buvo didelis įvykis, kuris sukrėtė ne tik buvusias LDK žemes, bet ir visą Rusijos imperiją. Jis parodė, kad visos tautos, kurios buvo jėga inkorporuotos į Rusijos imperiją, nesusitaikė su ta politine padėtimi ir kovos dėl laisvės. Ne veltui Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, vėliau pramintas koriku, gavo nurodymą kaip įmanoma labiau malšinti sukilimą ir karti sukilėlius", – pasak A.Pukšto, sukilimas turėjo rezonansą ir Vakarų Europoje. Iš Didžiosios Britanijos sukilėliai laukė atplaukiant ginklų.
Svarstant, ar verta buvo kovoti, kai sukilimas buvo pasmerktas pralaimėjimui, sukilėliai žiauriai nužudyti, o spauda uždrausta, istorikas pabrėžia, kad būtent po lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimo atsirado slaptos lietuvių mokyklos, knygnešiai ir "Aušra".
"Tada galima suabejoti ir lietuvių rezistencija po Antrojo Pasaulinio karo. Tai labai filosofiniai ir platūs klausimai. Vis dėlto, laisvės principai yra visada svarbūs – net visiškoje beviltiškoje situacijoje verta už laisvę kovoti. Sukilimas parodė, kad Rusijos imperija yra tautų kalėjimas ir reikia siekti demokratizacijos proceso", – pasak A.Pukšto, svarbu apie sukilimą kalbėti, nes tokie įvykiai tiek lietuviams, tiek lenkams, tiek baltarusiams parodo mūsų politines tradicijas.
Garbino K.Kalinauską
Lietuvoje diskusijos apie 1863–1864 m. sukilimą sukilo pernai, kai Gedimino kalne buvo rasti vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikai. Tuo metu nauja diskusijų banga Baltarusijoje apie vadinamąjį Konstantino Kalinausko sukilimą prasidėjo, kai viename istorijos vadovėlių šis įvykis buvo įvardintas kaip lenkų sukilimas.
Pasak baltarusių sociologo Aliaksei Lastouski, diskusijos, kurių pagrindinis tikslas yra nuspręsti, ar sukilimas buvo lenkų ar baltarusių, susiveda į vieno iš sukilimo vadų K.Kalinausko asmenybę. Jis baltarusių kalba išleido laikraštį, kuriame buvo išspausdintas atsišaukimas į vietinius valstiečius, raginantis dalyvauti sukilime.
"K.Kalinauskas buvo užkeltas į baltarusių nacionalinių herojų panteono viršūnę ir sugebėjo ten išsilaikyti net komunistų laikais. Komunistams patiko revoliucinė retorika, nukreipta prieš valstiečių priespaudą", – anot sociologo, atkūrus Baltarusijos nepriklausomybę K.Kalinausko įvaizdžio nacionalizavimas vėl sugrįžo, tačiau tuo pačiu metu atsirado sukilimo kritika iš antilenkiškų, prorusiškų ir ortodoksiškų pozicijų.
Kuria naują istoriją
Vis dėlto baltarusių diskusijose Lietuvos vardas retai paminimas. Anot A.Lastouski, sukilimo numalšinimas užbaigė bandymus atkurti Lenkijos-Lietuvos valstybę ir tuo pat metu paskatino tautinius judėjimus. Šis pereinamasis laikotarpis sukelia įvairių sukilimo interpretacijų, į kurias įsitraukia ir Stačiatikių bažnyčia, mananti, kad sukilėlių veiksmai buvo nukreipti prieš stačiatikių kunigus.
"A.Lukašenka palaiko negatyvų istorikų požiūrį į sukilimą, tačiau valdžios siekis yra sukurti kompromisinę istoriją, kurioje būtų atsisakyta ideologinių ekstremizmų. Nors sukilimas ir K.Kalinausko asmenybė yra išlikę istoriniame naratyve, bandoma jį įvertinti neutraliame kontekste", – pasakojo baltarusių sociologas.
Nors daliai baltarusių Kalinausko sukilimas išlieka nacionalinės kovos prieš Rusijos diktatą simbolis, toks požiūris nebėra dominuojantis Baltarusijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka2
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...
-
Kviečiama teikti kandidatūras apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ balsuotojų komisijai
15-ųjų Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai kviečia industrijos atstovus teikti kandidatūras balsuotojų komisijai. Balsuotojų komisija išrinks laureatus kiekvienoje kategorijoje iš atrankos komisij...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...