Spektaklis – dovana ir aktoriams, ir žiūrovams

Kaip ak­to­rius ma­to įkū­ni­ja­mą per­so­na­žą? Ar pa­ste­bi pub­li­ką? Ar žiū­ro­vams ak­tua­li is­to­ri­nė te­ma­ti­ka? Šiuos klau­si­mus už­da­vė­me ak­to­riams ir re­ži­sie­riui, Kau­no pi­ly­je pa­si­bai­gus Vals­ty­bės die­nai skir­tam spek­tak­liui „Ka­zi­mie­ras Sa­pie­ga".

Ak­to­riai ieš­ko­jo pa­ra­le­lių tarp sa­vęs ir įkū­ni­ja­mų per­so­na­žų, gy­rė Ba­lio Sruo­gos pje­sę, kū­ry­bi­nę ko­man­dą, Kau­no pub­li­ką ir pui­kią vie­tą is­to­ri­niams spek­tak­liams.

Ne­su nei fe­mi­nis­tė, nei ne­fe­mi­nis­tė, bet man gai­la mo­te­rų po­li­ti­ko­je. Ir ka­ra­lie­nės Ma­ry­sen­kos man gai­la. Tai ne­lai­min­ga, ne­pa­ty­ru­si mei­lės mo­te­ris. Ta­len­tin­ga, bet dras­ko­ma gy­ve­ni­mo. Spek­tak­ly­je tai ir ban­džiau per­teik­ti, ne­no­rė­jau pa­ro­dy­ti jos kaip int­ri­gan­tės, gal­vo­jan­čios vien apie nau­dą ir pi­ni­gus.

Man šis spek­tak­lis ži­no­mas ir ki­tu ra­kur­su. Be­veik prieš 30 me­tų re­ži­sie­riaus Hen­ri­ko Van­ce­vi­čiaus Lie­tu­vos vals­ty­bi­nia­me aka­de­mi­nia­me teat­re pa­sta­ty­ta­me spek­tak­ly­je „Ka­zi­mie­ras Sa­pie­ga" vai­di­nau ku­ni­gaikš­čio Jur­gio Ogins­kio duk­rą Elž­bie­tą. Tai man at­ro­dė toks di­de­lis vaid­muo, di­des­nis ir už Mo­ni­kos Mi­ro­nai­tės vai­din­tą Ma­ry­sen­ką. At­si­me­nu, kad žmo­nės la­bai ėjo į šį spek­tak­lį. Ir da­bar su­si­ren­ka mi­nios. O da­bar - aš pa­ti vil­kiu M.Mi­ro­nai­tės kos­tiu­mą, R.Bag­dze­vi­čius - Lai­mo­no No­rei­kos Ka­zi­mie­ro Sa­pie­gos kos­tiu­mą. Dai­li­nin­kės Vir­gi­ni­jos Idze­ly­tės su­kur­ti kos­tiu­mai ne­sens­ta. Apsk­ri­tai ši Ba­lio Sruo­gos pje­sė yra ge­nia­li, ste­bi­nan­ti ne­sens­tan­čiu ak­tua­lu­mu. Ji bu­vo ak­tua­li ta­da, kai H.Van­ce­vi­čius pa­sta­tė, dar ak­tua­les­nė šian­dien.

Man bu­vo di­džiu­lė šven­tė vai­din­ti šia­me spek­tak­ly­je. Pui­ki me­džia­ga, pub­li­ka ir ko­man­da. Kai ku­rie ak­to­riai - tar­si se­ni, pa­ti­ki­mi ka­rei­viai, pa­žįs­ta­mi be­veik nuo de­biu­to teat­re lai­kų.

 Ri­man­tas Bag­dze­vi­čius - di­dy­sis Lie­tu­vos et­mo­nas Ka­zi­mie­ras Sa­pie­ga:

Vaid­muo, per­so­na­žas - la­bai įdo­mūs. Są­ži­nės są­skai­ta, ku­rią vei­ka­lo pa­bai­go­je at­lie­ka Ka­zi­mie­ras Sa­pie­ga, bū­din­ga kiek­vie­nam žmo­gui. Atei­na mo­men­tas, kai su­vo­ki ne vi­sai taip gy­ve­nęs, kaip no­rė­jo­si, pa­da­ręs klai­dų. Šia pra­sme per­so­na­žas man ar­ti­mas.

Vy­tau­tas Rum­šas vy­res­ny­sis - re­ži­sie­rius:

„Ka­zi­mie­rą Sa­pie­gą" iš­vy­do ne tik Kau­no pub­li­ka - šie­met jis vai­din­tas ir Mo­la­vė­nų pi­lia­kal­ny­je Ra­sei­nių ra­jo­ne, ir Rau­do­nės pi­ly­je Jur­bar­ko ra­jo­ne. Vi­sur su­rin­ko di­de­lę au­di­to­ri­ją.

Dėl ki­tų me­tų Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio už­sa­ky­mu Vals­ty­bės die­nai sta­to­mo spek­tak­lio dar tik ta­ria­mės su or­ga­ni­za­to­riais. Yra dar daug vei­ka­lų iš Lie­tu­vos is­to­ri­jos, ku­riuos ga­lė­tu­me nau­jai, įdo­miai, ak­tua­liai šian­dien pa­teik­ti žiū­ro­vams. Ta­čiau lai­ky­si­mės tra­di­ci­jos - kad tai ne­bū­tų kū­ri­nys, jau ro­dy­tas prie Kau­no pi­lies.

Sau­lius Ba­lan­dis - My­ko­las Sa­pie­ga:

Vyk­da­mas į Kau­ną vai­din­ti spek­tak­liuo­se prie pi­lies, aš jau ži­nau, ko­kia au­ra, ap­lin­ka ir pub­li­ka ma­nęs lau­kia. Gal tik ke­liuo­se iš čia sta­ty­tų spek­tak­lių ne­su da­ly­va­vęs. Ga­vęs re­ži­sie­riaus pa­siū­ly­mą čia vai­din­ti, net nea­be­jo­ju ir kar­tais jau prieš pu­sę me­tų pa­si­žy­miu šią die­ną ka­len­do­riu­je.

Ma­nau, sce­no­je mes per ma­žai dė­me­sio ski­ria­me sa­vo is­to­ri­jai - daž­niau sta­to­mi ki­tų ša­lių is­to­ri­jas me­nan­tys vei­ka­lai. Tra­di­ci­ja sta­ty­ti Vals­ty­bės die­nai ski­ria­mus is­to­ri­nius spek­tak­lius prie Kau­no pi­lies - la­bai gra­ži, sim­bo­liš­ka. Spek­tak­lis at­vi­ro­je erd­vė­je vyks­ta bet ko­kiu oru. Per­nai iš­ti­ki­miau­si žiū­ro­vai ir per liū­tį ne­si­skirs­tė, šie­met vaiz­das, kai mi­nia žmo­nių rin­ko­si su skė­čiais ir liet­pal­čiais, ne­ži­no­da­mi, lis ar ne, taip pat įkvė­pė.

Vy­tau­tas Rum­šas jau­nes­ny­sis - Jo­kū­bas So­bies­kis:

Šis spek­tak­lis įgy­ja ypa­tin­gą ver­tę, kai yra vai­di­na­mas prie pi­lių. To­kio au­ten­tiš­ku­mo ki­to­se vie­to­se pa­siek­ti neį­ma­no­ma. Ma­tyt, pub­li­ka tai jau­čia ir gau­siai da­ly­vau­ja spek­tak­ly­je. Pas­ta­ty­mo ver­tė išau­ga ir dėl to, kad spek­tak­lį ga­li­ma iš­vys­ti tik kar­tą per me­tus.
Be to, vei­ka­lo me­džia­ga lei­džia pa­žvelg­ti į is­to­ri­ją ir pa­ly­gin­ti su šia die­na. Aš pa­ts do­miuo­si is­to­ri­ja ir tais lai­kais, į ku­riuos nu­ke­lia siu­že­tas. My­liu me­džius, ug­nį ir miš­kus, ma­ne ža­vi ap­lin­ka, ku­rio­je spek­tak­lis vai­di­na­mas.