Šiuolaikinė lietuvių literatūra: dabartis ir perspektyva

Konferencijoje, kurią drauge su Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademija organizuoja poetas, eseistas, literatūrologas, lektorius dr. Ramūnas Čičelis pranešimus literatūros ir rašytojo tapatybės nūdienoje, grožinio teksto kritikos, jo distopiškumo, šiuolaikinio skaitytojo lūkesčių, leidybos verslo kaip ekonomikos srities ir kitomis įdomiomis temomis skaitys net penkiolika pranešėjų.

Menas ar saviterapija?

Idėja rengti konferenciją dr. R. Čičeliui gimė pastebėjus, kiek daug tekstų yra skirta saviraiškai.

„Šiuolaikiniams jauniems autoriams rašymas yra svarbus kaip saviterapija. Todėl kalbėti, diskutuoti apie tai, kiek literatūra, klasikine prasme, dar yra menas ir kiek – psichologinis veiksmas yra savalaikiška“, – sako dr. R. Čičelis.

Literatūrologas pastebi, kad daugiau nei pusė šiuolaikinių lietuvių autorių knygų yra skirta saviterapijai. Matant tokią disproporciją, svarbu kalbėti apie tai, kokia yra lietuviškos literatūros dabartis ir kokia galėtų būti jos ateitis.

Erdvė diskusijai

Įžvalgomis konferencijoje dalysis vienas žymiausių ir, neabejotinai, įdomiausių Lietuvos filosofų, kultūros teoretikas, antropologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mažeikis.

Pranešimus pristatys Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius dr. Saulius Keturakis.

Savo pranešimu dr. S. Keturakiui oponuoti turėtų kultūros žurnalo „Nemunas“ redaktorė, poetė, vertėja, literatūros kritikė Erika Drungytė, kuri laikosi nuomonės, kad menas literatūroje nyksta.

VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis apžvelgs, kokia yra istorinio romano šiandiena: kiek yra bandoma atlikti kolektyvinę saviterapiją, kiek – išlaikyti meniškumą ir kaip balansuojama komercijos aspektu. Pranešimą šia tema pristatys asociacijos „Slinktys“ vadovas, rašytojas, leidėjas Juozas Žitkauskas.

Poetas, vertėjas Vytautas Dekšnys apžvelgs lietuvių ir ukrainiečių literatūros panašumus, skirtumus. Konferencijoje taip pat bus galima pasiklausyti rašytojos Sandros Bernotaitės pranešimo. Dr. R. Čičelis intriguoja, kad tarp konferencijos pranešėjų neišvengiamai išryškės galbūt net kardinalūs nuomonių, požiūrių skirtumai. Tai yra gerai, nes atsiras erdvės diskusijai.

Organizatorių staigmena

Pirmą kartą organizuojama konferencija neatsitiktinai rengiama Kaune, Kauno kolegijos Menų akademijoje.

„Kaunas, priešingai nei kiti miestai, nebando nusikratyti nepatogios, nepriimtinos istorijos. Miestas kalba apie dalykus, kurie yra nepatogūs, svarsto įsitempti verčiančius, sudėtingus, nevienareikšmius klausimus, – pažymi dr. R. Čičelis. – O Kauno kolegija tampa gera erdve išjudinti tam tikrus dalykus: atskirus klausimus, sritis, kurios yra neliečiamos.“

Nors konferencija mokslinė, visgi mokslo populiarinimo aspektas išlieka. „Griežtai užbrėžti, kur baigiasi klasikinis mokslas ir prasideda mokslo populiarinimas, – sunku, juos skirianti riba gana paslanki“, – sako literatūrologas. Todėl dalyvauti konferencijoje ir pasiklausyti pranešimų kviečiami visi, besidomintys šiuolaikine lietuvių literatūra.

Konferenciją užbaigs organizatorių staigmena – Alvydo Šlepiko poezijos skaitymai. Prozininko, poeto kūrybą skaitys žinomas Lietuvos aktorius, žinomas tiek dėl puikių, įtaigių vaidmenų teatre, tiek dėl kuriamų charakteringų personažų kine.