Paryžiaus įkvėpimas

Kiekviena J. Caplin knyga – tai ne tik romanas apie meilę ir romantinius santykius, bet ir kelionė, kurioje veikėjai stengiasi iš naujo atrasti save po gyvenimo audrų.

Jos romanų veikėjai išgyvena širdies skausmą, netektis, skyrybas, bet kartu šios istorijos visada kupinos šviesos, sklindančios iš mažų, kasdienių detalių: šviežio kruasano kvapo, draugiško nepažįstamojo šypsenos ar jaukaus pokalbio metro su bendrakeleiviu.

Ką tik lietuviškai pasirodžiusios knygos „Cukrainė Paryžiuje“ pagrindinė veikėja Nina – jauna moteris, išgyvenanti rimtą gyvenimo krizę: jos santykiai nutrūko, gyvenimo kryptis pasimetė, ir ji ima abejoti, ko nori iš gyvenimo. Nina nusprendžia, kad atėjo laikas naujam etapui, tad kulinarijos kursai Paryžiuje atrodo kaip tobula išeitis.

Romane be galo ryškiai skleidžiasi Paryžiaus dvasia – siauri skersgatviai, pilni paslapčių, šviesios konditerijos vitrinos, kuriose sukasi pyragaičių bokšteliai, ir romantiškos istorijos, slypinčios kiekvienoje gatvės kavinukėje. Nina sutinka įvairių žmonių: nuo šiltos, tiesmukos kaimynės iki paslaptingo kliento, kuris kasdien ateina pirkti tokio paties pyragaičio. Taip pamažu moteris pradeda kurti naują gyvenimą – be perfekcionizmo, bet su meile sau ir kitiems.

Galimybė: rašytoja suteikia galimybę keliauti net tada, kai negali išeiti iš namų. Ši knyga kviečia patirti Paryžiaus dvasią. / Knygos viršelis

Kur slypi laimė

„Cukrainė Paryžiuje“ – jau trečioji J. Caplin knyga, pasirodanti lietuvių kalba.

Pirmoji lietuviškai išleista knyga „Kavinė Kopenhagoje“ skaitytojus nukelia į šiaurę – į ramią, lėtą ir jaukią Kopenhagą. Keitė atvyksta į Danijos sostinę norėdama parašyti straipsnį apie hygge – danų gyvenimo filosofiją, kuri daugeliui paviršutiniškai siejasi tik su žvakėmis ir vilnoniais pledais.

Hygge kur kas daugiau – tai kokybiškai praleistas laikas, paprastumas ir kasdienybės džiaugsmas. Nuo Londono tempo ir nutrūkusių santykių pavargusi Keitė Kopenhagoje sutinka žmones, kurie ją išmoko stabtelėti, išgirsti ir pajausti save. „Kavinė Kopenhagoje“ kupina šviesių akimirkų, kurios kviečia pažvelgti į save su meile ir supratimu.

Antroje lietuviškai išleistoje J. Caplin knygoje „Kepyklėlė Brukline“ skaitytojus pasitinka triukšmingas, margas ir nenuspėjamas Niujorkas. Po skaudaus išsiskyrimo Sofi iš Londono pabėga į Brukliną. Ir nors miestas atrodo griežtas, svetimas ar net šiek tiek ciniškas, būtent čia Sofi atranda drąsos keistis.

Moteris apsigyvena virš jaukios kepyklėlės, kuri tampa jos prieglobsčiu, o įvairūs klientai tarsi veidrodžiai atspindi Sofi baimes ir troškimus. Nuo ko labiausiai bėgi, tas ir pasiveja – tarp miltų, dūmų ir vėluojančių užsakymų Sofi sutinka naują meilę. „Kepyklėlė Brukline“ pasakoja apie netobulą, kartais chaotišką, bet tikrą gyvenimą.

Tai tarsi jautri terapija, primenanti, kad nieko tokio suklupti ar jaustis pavargusiai. Svarbiausia, kad esi.

Naujos romanų kryptys

Artimiausiu metu J. Caplin gerbėjai Lietuvoje galės leistis į dar dvi keliones, nes jau greitai pasirodys romanai „Arbatinė Tokijuje“ ir „Iki pasimatymo Prahoje“.

Pirmajame romane autorė žada skaitytojus supažindinti su japonų kultūros subtilumu – arbatos gėrimo ritualais, pagarba tylai ir tikslumu. Pasirodo, net tolimiausi pasaulio kampeliai gali padėti priartėti prie savęs.

Kitas greitai pasirodysiantis romanas „Iki pasimatymo Prahoje“ žada nostalgišką ir romantišką kelionę po miestą, kuriame kiekvienas akmuo alsuoja istorija. Tai knyga apie praeitį, kuri nepaleidžia, apie žmones, kurių netekome, ir apie tuos, kuriuos dar galime sutikti. Beje, būtent Čekijoje J. Caplin romanai sulaukė fenomenalios sėkmės.

Kelionės po pasaulį ir save

J. Caplin geba meistriškai pajausti ir perteikti miesto atmosferą, tad jos pasakojimas prikausto įtaiga ir nuoširdumu. Rašytoja suteikia galimybę keliauti net tada, kai negali išeiti iš namų. Šios knygos išsiskiria, nes į miestus ji žvelgia ne paviršutiniškai pro turisto objektyvą ar atvirukų vaizdus, bet pasakoja apie vietos kultūrą, maistą ir tradicijas.

Jos romanų veikėjos stengiasi kuo labiau patirti miestus: mokosi gerti arbatą laikydamosi japoniško ritualo, aiškinasi prancūziškų desertų subtilybes, stebi, kaip danai išgyvena paprastas kasdienybės akimirkas ar kaip Brukline ankstyvą rytą draugai dalijasi beigeliais.

J. Caplin romanai ne tik nukelia į vis naujas vietas, bet ir pasakoja apie stiprias moteris. Romanų veikėjos pasiekia tikrai ne viską, bet vis tiek bando. Svarbiausia – jos leidžia sau gyventi netobulai, bet nuoširdžiai. Jos tikrai nėra idealios, bet būtent dėl to tokios artimos skaitytojoms. Šios autorės knygų gerbėjos dažnai pastebi, kad jaučiasi lyg skaitytų apie save ar artimą draugę.

J. Caplin rašo šmaikščiai, su šiluma ir pagarba ne tik skaitytojui, bet ir gyvenimui, kuris, kad ir koks būtų, vis tiek vertas gyventi. Kiekviena jos knyga – tarsi mažas atokvėpis nuo pasaulio triukšmo. Tai tarsi jautri terapija, primenanti, kad nieko tokio suklupti ar jaustis pavargusiai. Svarbiausia, kad esi.