Druskininkuose, V. K. Jonyno galerijoje, spalio 24 d. atidaroma Stasio Ušinsko kūrybos paroda „Trys dimensijos“, skirta dailininko 110-osioms gimimo metinėms.

S. Ušinskas (1905–1974) lietuviško meno fone – viena iškiliausių figūrų. Suvienijęs tapytojo, scenografo, vitražisto, piešėjo ir lėlių kūrėjo talentus, jis tapo dailininku universalu. Monumentalisto pašaukimas jam leido įsilieti į bendrą Europos XX a. modernaus meno arealą, sąlygotą naujų mokslo ir technikos pasiekimų.

S. Ušinskui kūrybos plėtrai turėjo reikšmės jo mokymasis Paryžiuje, mokytojų Fernando Legier, La Corbusieur, Alos Ekster sintetizmo, konstruktyvizmo idėjos, industrinio laiko prerogatyva, plačių užmojų plastinės formos, valingojo grožio siekiai. Dar 1931m. aptardama S. Ušinsko parodą Kaune, Halina Kairiūkštytė-Jacinienė rašė: „Savo paveikslų kompozicijos vardan jis keičia žmogaus kūno ir daiktų proporcijas, geometrizuoja formas. Jo atvaizduotų groteskinių bei konkrečių ir masyvių žmonių dalys panašios į kietus, lygius, lyg metalinių mašinų vamzdžius ir jų dalis“.  

Kontroversiški S. Ušinsko tapybos vertinimai išsakyti daugiau nei prieš 70 metų, aktualūs ir šiandien. Novatoriška, nenorinti paklusti tradicinėms meno nuostatoms dailininko kūryba tebėra meno vertintojų akiratyje. Tarptautinėje menotyrininkų konferencijoje (2002) S. Ušinsko kūryba įvardyta kaip įdomus atradimas. Absorbavęs konstruktyvizmo, kubizmo, neoklasicizmo, art deco išraiškas, S. Ušinskas savo darbuose įkūnijo epochos aktualijas, ėjo kartu su pasaulio meno avandgardu. Dailininkas išsiveržė iš regioninės meno aplinkos, sukūrė himną žmogaus figūrai, dominuojančiai trijų dimensijų fone, rakursų įvairovėje. Plastinėmis tūrinėmis apimtimis jis formavo savitą darbų technologiją, archajiškumą derino su modernia stilizacija, buitinį žanriškumą – su poetine metafora. S. Ušinskas išryškino fgūrinio paveikslo reikšmę, pabrėžė konstruktyvias struktūras, Lietuvos dailę praturtino sodria stilistinių vaizdų gama.

Paroda veiks iki gruodžio 10 d.