- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kai kam ši paroda gali kelti šoką, fotografijų kūrybinis procesas gali atrodyti kaip knygos naikinimas“, – italų menininkės Ileanos Florescu fotografijų parodą pristatė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.
Knyga po vandeniu – gražu
M.Žilinsko dailės galerijoje veikiančioje parodoje „Panardinta biblioteka. Simfonija tolimam kraštui“ eksponuojama per 40 I.Florescu fotografijų. Beveik kiekvienai šių nuotraukų buvo sugadinta po knygą: leidinius I.Florescu fotografavo panardintus vandenyje. „Nemanau, kad tai, ką darau, yra knygos naikinimas. Kodėl nusprendžiau knygas panardinti į vandenį? Todėl, kad vandens simbolinis lygmuo labai gilus. Vandenyje slypi tokios prieštaringos sąvokos kaip nejudrumas ir tėkmė, materija ir nematerialumas, – aiškino į parodos atidarymą Kaune iš Italijos atvykusi menininkė. – Antra, mes, fotografai, galvojame, kaip sukurti įsimenančius vaizdinius. Knyga po vandeniu, su laisvai judančiais puslapiais, su srovėmis, vandens augalija – tiesiog gražus, dažnai – ir ryškiaspalvis vaizdas.“
Knygos panardinimas į vandenį menininkei primena krikšto aktą. Savo fotografijomis ji siekia atkreipti dėmesį į spausdintą žodį, kuriam skaitmeninėje epochoje gresia išnykti. Tačiau fotografė nesibaimina, kad tradicinio formato knygos prasidedančioje elektroninių skaitytuvų eroje gali visai išnykti. „Aš manau, kad knyga, kaip ir ratas ar šaukštas, yra toks civilizacijos išradimas, kurio mes neprarasime“, – įsitikinusi pašnekovė.
Fotografijoms I.Florescu nenaudoja labai vertingų leidinių: visos knygos, išskyrus vos keletą – iš pigių ekonominių leidimų serijos. „Bet jei jau kalbame apie knygų naikinimą, nepamirškime, kad daug knygų yra sunaikinamos vien dėl to, kad neparduodamos. Tuo tarpu aš nenaikinu knygų – aš suteikiu joms šansą išlikti kitame pavidale, virsti kitu meno kūriniu. Jos gyvena, tik kita forma: kai kurios – fotografijose, kitos – kaip skulptūriniai objektai“, – savo požiūrį išdėstė menininkė.
Knygas aukojo rašytojai
Dėl knygų gadinimo menininkė tikino priekaištų iš bibliofilų nesulaukianti. Priešingai – I.Florescu darbai apibūdinami kaip labai intelektualūs, postmodernūs. Tačiau su tam tikra neigiama reakcija moteris prisimena susidūrusi tuomet, kai, bičiulių paprašiusi savo sumanytai fotosesijai padovanoti knygų, jų negavo. Moters bičiuliai nenorėjo atsisveikinti su knygomis. Pirmieji savo knygas šiam meniniam projektui, paneigdami stereotipus, paaukojo pora rašytojų.
Kalbėdama apie vandens reikšmę jos fotografijose, moteris linksi galva: vanduo jose – labai svarbus. „Jis toks svarbus, kad kartą vos nesunaikino visos mano fotografijų ir skulptūromis virtusių knygų kolekcijos. Rūsį, kuriame, atnaujindama namus, laikiau knygas, apsėmė“, – su šypsena nemalonų įvykį dabar prisimena Italijos menininkė.
Fotografijoms naudodama garsių rašytojų knygas, daiktus, susijusius su garsiais menininkais, politikais ir net režimų vadovais, I.Florescu išeina į platų istorijos ir kultūros istorijos lauką.
Po skaidriu vandeniu galima skaityti Johanno Sebastiano Bacho sonatų partitūras, o George Gordono Byrono eilių tomelis „Tamsa“ skęsta drumstame vandenyje. Vienas knygas ji sakosi pasirenkanti lemtingo atsitiktinumo dėka, kartais – sąmoningai. Neatsitiktinai I.Florescu, kurios gyslomis teka itališkas, rumuniškas ir angliškas kraujas, tikino pasirinkusi iš Rumunijos kilusio filosofo, religijos istoriko Mircea Eliade ir architekto Gheorghe Leahu veikalus ir įvaizdžius. Kadruose iš „Dingęs Bukareštas“ serijos, primenančiuose Nicolae Ceauşescu vykdytas skerdynes ir sugriautą Bukareštą, knygų puslapiai, įvaizdžiai išnyra iš tamsios ir drumstos gelmės.
Kaunas vilios M.K.Čiurlioniu?
Veždama parodą į skirtingas šalis, moteris ją papildo naujomis fotografijomis, susijusiomis su tos šalies kultūra. Suplanavus I.Florescu parodą Kaune, į Italiją atkeliavo M.K.Čiurlionio kūrybos paroda. Moteriai neteko ilgai svarstyti, kokio lietuvių menininko kūrybą įamžinti jos pasirinktu būdu. „Sukurdama keletą fotografijų, susijusių su M.K.Čiurlioniu, norėjau atiduoti pagarbą didžiam menininkui. Kai mano paroda važiuos į Maskvą, ją papildysiu vaizdais, susijusiais su Levu Tolstojumi, Fiodoru Dostojevskiu“, – kūrybiniu sumanymus atskleidė menininkė.
Kurdama lietuvių genijui skirtas fotografijas, į nepaprasto skaidrumo Viduržemio jūros vandenį prie Sardinijos krantų menininkė panardino M.K.Čiurlionio parodos Italijoje katalogą. Prieš tai fotografė aplankė lietuvio, kurio pavardė tuomet jai sakė ne tiek jau daug, parodą Karališkuosiuose rūmuose. „Aš įsimylėjau jo darbus. M.K.Čiurlionis – labai įdomus menininkas. Mane labai sužavėjo ne tik jo darbai, bet ir muziejus, ta aplinka, kurioje jie buvo pateikti“, – pasakojo I.Florescu. Susižavėjusi lietuvio kūryba, menininkė net keletą kartų aplankė M.K.Čiurlionio kūrinių ekspoziciją Kaune. „Šio menininko su niekuo nesumaišysi, jo labai savitas braižas. Su jo kūryba pasaulis dar nėra gerai susipažinęs. Manau, ateityje Kaune sulauksite daug turistų vien dėl to, kad čia saugoma M.K.Čiurlionio kūryba“, – pastebėjo lietuvio kūrybą įsimylėjusi fotomenininkė.
Kai kurios iš vandens ištrauktos, nuo sūraus vandens suragėjusios knygos tampa ekspozicijos dalimi. Taip atsitiko ir su M.K.Čiurlionio parodos katalogu: leidinys su nuo druskos sustorėjusiais ir sustingusiais puslapiais tapo skulptūriniu objektu, eksponuojamu Kaune. Lietuvos publikai skirtos ir trys fotografijos, kuriose vanduo skalauja lietuviško turistinio vadovo po Romą puslapius.
Roma, Bukareštas, Kaunas, vėliau – Maskva, Paryžius, JAV – tokios yra parodos kelionių kryptys. „Į Rytus paroda pasuko neatsitiktinai. Mano šaknys – rumuniškos, ir mano širdis krypsta labiau į Rytus nei į Vakarus“, – pasakojo menininkė.
Parodos kuratorius Enzo Fornaro:
"Daugelis lietuvių dar mokyklos suole susipažįsta su klasikiniu Italijos menu, tačiau mūsų menas nesibaigia klasika. Lietuvoje noriu pristatyti šiuolaikinį Italijos meną.
I.Florescu kūryba atstovauja ne tik fotografiją, bet ir kultūros istoriją. Jos kūriniai yra estetiniai aktai, jie savaime yra vertybės. Ir tai, manau, yra suprantama universaliai: ne tik italams, rumunams ar lietuviams.
Į Kauną atvežu jau ne pirmą parodą. Ir tikiuosi, kad ši paroda – ne paskutinė. Vasarą ketinu čia pristatyti Eugenio Molinari kūrybą, kurio fotografijos, skirtingai nuo I.Florescu, yra labai tapybiškos. Taip pat svajoju į Kauną atvežti skulptorės Antoniettos Raphaelos Mafai (1865–1975), Kauno rabino duktės, gyvenusios ir kūrusios Romoje, parodą."
Kas? I.Florescu parodos „Panardinta biblioteka. Simfonija tolimam kraštui“.
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12)
Kada? Paroda veiks iki kovo 13 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...