Po ilgos teisinės kovos Izraelis gavo trūkstamus F. Kafkos dokumentus

Vienoje Austrijos sanatorijoje kovodamas su tuberkulioze, „Proceso“ (Der Prozess) ir „Metamorfozės“ (Die Verwandlung) autorius paprašė savo artimo draugo Maxo Brodo (Makso Brodo) sunaikinti visus jo laiškus ir raštus.

Po rašytojo mirties M. Brodas jautėsi negalįs išpildyti draugo noro. 1939 metais jis iš nacių okupuotos Čekoslovakijos pabėgo į Tel Avivą su F. Kafkos popieriais lagamine.

1924 metais Prahoje gimęs M. Brodas, taip pat žydas, vėliau publikavo daugelį darbų ir atliko svarbų vaidmenį, užtikrinant F. Kafkai vieno svarbiausių XX amžiaus rašytojų statusą.

M. Brodui 1968 metas mirus prasidėjo, pasak bibliotekos atstovės Vered Lion-Yerushalmi (Vered Lion-Jerušalmi), „kafkiška istorija“ dėl jo archyvo, kuris buvo išskirstytas. Dalis archyvo dokumentų buvo pavogti ir paskui pardavinėjami Vokietijoje.

Nuo 2008 metų kovo nacionalinė biblioteka siekė vėl surinkti visą kolekciją ir laikyti ją Izraelyje, trečiadienį spaudos konferencijoje sakė bibliotekos vadovas Davidas Blumbergas.

„Nacionalinė biblioteka reikalavo perduoti archyvą jai, nes toks buvo Brodo pageidavimas, [išreikštas] jo testamente, – sakė jis. – Pradėjome procesą, užtrukusį 11 metų, kol jį prieš dvi savaites užbaigėme.“

Gegužės mėnesį, po Vysbadeno teismo sprendimo, Vokietija perdavė tūkstančius dokumentų ir rankraščių, kurie, pasak Izraelio, prieš dešimtmetį buvo pavogti Tel Avive, o vėliau pasiūlyti pirkti Vokietijos literatūros archyvui Marbache ir privatiems kolekcininkams.

Kitos archyvo dalys anksčiau buvo aptiktos pagal paskirtį nebenaudotame šaldytuve kačių pilname nutriušusiame bute Tel Avive ir banko saugyklose šiame mieste. 

Penkta, paskutinė dalis buvo surasta didžiausio Šveicarijos banko UBS būstinės Ciuriche saugykloje ir perduota po atitinkamo Šveicarijos teismo sprendimo.

„Atsivežėme iš Šveicarijos 60 aplankų“, – sakė Izraelio nacionalinės bibliotekos archyvaras Stefanas Littas (Stefanas Litas).

Jis išreiškė dėkingumą UBS už „širdį glostantį“ bendradarbiavimą.

Pasak S. Litto, daugumą šios medžiagos jau buvo išleidęs M. Brodas, bet korespondencija tarp abiejų draugų ir kiti F. Kafkos užrašai, dienoraščiai bei apmąstymai suteikia vertingos informacijos apie F. Kafkos asmenybę.

„Literatūrinių netikėtumų čia nėra“, – sakė jis, bet pridūrė, kad „be Maxo Brodo iš tiesų nežinotume, kas yra Kafka“.