Pleneras „Atspindžiai“: dedikuota akvarelės legendai

Įsimintinas susitikimas

Plenere dalyvavę menininkai sekė savo mokytojo pėdsakais: lankėsi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, kurioje mokėsi A.Lukštas, apžiūrėjo gimtąją dailininko mamos, Agotos, sodybą, pagerbė jo tėvų kapą. Įsimintina buvo kelionė į Norių kaimą, kur plenero dalyviai susipažino su A.Lukšto broliu Vytautu Lukštu ir gausiu būriu šeimos narių.

"Buvome priimti kaip giminės, pasodinti už stalo, pavalgydinti namie keptais pyragais. Dėmesį mums skyrė net proanūkis, supažindinamas su juodąja kate. Apžiūrėjome namuose kabančius ankstyvuosius mokytojo aliejinės tapybos darbus, iš kurių išsiskyrė mamos ir tėčio portretai, jo kurtą pano, diplominį darbą, akvareles. Apie mokytoją kalbėjome nedaug, mus vienijo jo pažinimo bendrumas. Tai buvo didelis abipusis jausmas", – pasakoja tekstilininkė Lina Jonikė.

"Būnant A.Lukšto šeimos draugijoje, kažkas iš kolegų pasiūlė uždainuoti. Tai labai patiko Vytautui, kuris jaunystėje tikriausiai mėgo linksmai leisti laiką, padūkti. Po kelių užstalės dainų Vytautas susigraudino, tačiau matėme, koks buvo laimingas", – papildo tapytojas Gintautas Vaičys.

Akvarelės įvaldymas

Menininkai taip pat lankėsi Pasvalio krašto muziejuje, apžiūrėjo Lėvens krantinės skulptūras, Girnų muziejaus eksponatus, vaikščiojo po Senąjį Pasvalio ir Smegduobių parkus. Plenero metu buvo surengtos ir kūrybinės akvarelės liejimo dirbtuvės "Akvarelė – spalvos, formos, erdvė", kurias vedė dailininkė, pedagogė Violeta Židonytė, tapytojos Marija Rastenienė, Aušra Andziulytė, Violeta Latvytė-Narbutienė ir odos menininkė Rasa Mačiulienė.

Ištakos: lankydamiesi A.Lukšto gimtinėje plenero dalyviai bandė pajusti atmosferą, landšafto linijas ir spalvas, kurios brandino ir patį menininką. / Organizatorių nuotr.

"Dirbtuvių dalyviai buvo įvairaus amžiaus – nuo jaunuolių iki senjorų. Didžioji jų dalis apie akvarelę nežinojo nieko. Supažindinome juos su šlapia technika, pademonstravome keletą būdų efektams išgauti, paskatinome maišyti spalvas. Jie smalsiai domėjosi, o dirbtuvių pabaigoje keletas nuliejo tikrai gražių akvarelių", – pasakoja tapytoja V.Latvytė-Narbutienė.

A.Lukštui akvarelės technika suteikė galimybes griežtas išorinio pasaulio formas, atskiriančias vieną objektą nuo kito, paversti minkštomis, paslankiomis, lengvai pasiduodančiomis platiems, elegantiškiems, grakščių dailininko rankų judesiams popieriaus lape kuriantiems, o ne atkartojantiems jį supusio pasaulio vaizdą. Dailininkas nekopijavo to, ką matė akys, jis vaizdavo tai, ką jaučia, išgyvena jo siela.

"A.Lukštas Kauno vakarinėje vaikų dailės mokykloje (dabar – Antano Martinaičio dailės mokykla) dėstė piešimą ir kompoziciją. Tuometis Kaunas buvo labai rūstus, todėl dailės mokykla mums buvo kaip vandens šaltinis dykumoje. Dėstę menininkai atskleidė meno pasaulį, skatino kūrybiškumą ir drąsą, pasitikėjimą savo jėgomis. A.Lukštas buvo vienas iš tų mokytojų filosofų, skatinusių mus augti, nebijoti pasaulio. Be to, jis buvo įvaldęs subtiliausią tapybos techniką – akvarelę. Savo mokiniams A.Lukštas buvo tikras akvarelės dievaitis", – prisiminimais dalijasi tapytoja Irena Mikuličiūtė-Mika.

Irena Mikuličiūtė-Mika. / Organizatorių nuotr.

"Charizmatiška A.Lukšto asmenybė daugeliui yra palikusi neišdildomą įspūdį – jo rankų gestai, kalba, kupina įdomių posakių. Vienas tokių buvo mokytojo pasakymas, kad per gyvenimą jis ėjo lyg dainuodamas. A.Lukštas – legenda", – pabrėžia tapytojas G.Vaičys.

Nujaučiami motyvai

Prasmingai ir turiningai plenere leisdami laiką, menininkai pasinėrė ir į kūrybą. Juos inspiravo aplinka, kurioje gyveno, taip pat gamta, kuri ir A.Lukštui buvo svarbiausia. Dailininko akvarelėse ji tokia artima žiūrovo būčiai, kad vaizduojamuose gamtovaizdžiuose jis gali nujausti esant savo jausmų, minčių, patirčių atspindžius.

A.Lukšto asmenybė daugeliui yra palikusi neišdildomą įspūdį – jo rankų gestai, kalba, kupina įdomių posakių.

Abstrahuoti peizažo motyvai, išryškinant skirtingus planus, dailininko akvarelėse žiūrovui tampa meditatyviu potyriu. Sutelkęs savo žvilgsnį į tolius kūriniuose, jis gali įsijausti į akimirką, kuri, rodos, yra nesibaigianti, amžina. Laiko pojūtis A.Lukšto akvarelėse, kaip ir motyvai, yra abstraktus. Ir plenero dalyviai kūriniuose gilinosi į pasirinktų motyvų esmę, jų santykį su supančia erdve, akvarelėse tik užsimindami apie motyvą.

Menininkai ieškojo, atrado ir balto popieriaus erdvėje išliejo savo įspūdžius, kurdami asmeniškus naratyvus, kadangi kiekvienam susitikimas su mokytoju jo gimtosiose vietose, dailininko kūryba tapo intymia patirtimi, kuri atsispinti ne tik plenero metu kurtuose darbuose, tačiau galbūt reflektuos ir menininkų kūryboje ateityje.

Violeta Latvytė Narbutienė. Atspindys Lėvenyje II. / Organizatorių nuotr.

Plenero dalyviai

Aušra Andziulytė, Gintautas Vaičys, Marija Rastenienė, Gintaras Pankevičius, Violeta Židonytė, Rasa Mačiulienė, Violeta Latvytė-Narbutienė, Saulė Gylys, Lina Jonikė, Irena Mikuličiūtė-Mika, Daiva Šlajienė, Diana Augustinienė (Pasvalys), Dangis Augustinas.

Plenero kuratorė – Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriaus dailininkė Asta Bendoraitienė.

Mokytojui atminti

Rugsėjo 18 d. Pasvalio miesto šventės metu bus minimas A.Lukšto 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Miestiečiai ir svečiai 14 val. kviečiami į Pasvalio krašto muziejų, kuriame bus surengti A.Lukšto paveikslų ir jo atminimui dedikuotame plenere "Atspindžiai" dalyvavusių menininkų kūrinių parodų pristatymai, taip pat veiks Aidos Garastaitės ekspozicija "Akimirkos", kurioje fotomenininkė dalijasi ryškiausiais, įsimintiniausiais momentais, užfiksuotais plenero metu.

Dailininko 100-ųjų gimimo metinių jubiliejų pažymės dar šiais metais Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriaus dailininkės A.Bendoraitienės planuojama išleisti knyga "Algirdas Lukštas. Gyvenimo spalvos", kurią sudarys trys dalys – dailininko, pedagogo biografijos faktai, jo mokinių atsiminimai ir A.Lukšto akvarelės, etiudai bei kūriniai, saugomi jo tėviškės namuose. Knygos autorė būtų dėkinga, jei A.Lukštą pažinojusieji pasidalytų savo prisiminimais apie jį ar saugomomis nuotraukomis, dailininko piešiniais, kurie papildytų būsimą knygą.

Su A.Bendoraitiene susisiekti galima feisbuko socialiniame tinkle.