Jis taip pat pabrėžė nesistebintis, jog konservatoriai linkę teikti siūlymus, kurie „kažkaip dažniausiai siejasi su Prezidentūra“.

„Viskas tvarkoje, šventų karvių neturi būti, kaip ir, pavyzdžiui, partijų finansavimas neturėtų būti šventa karve tos pačios konservatorių partijos. Svarstymai galimi“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

„Bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kitais metais, 2026 metais, mes planuojame net du aukšto lygio renginius. (...) Todėl šie pinigai yra skirti ne atlyginimams, ne automobiliams ar dar kitiems dalykams, bet tikrai tam, kas yra vadinama Lietuvos vardo garsinimu, Lietuvos aktyvios rolės prisiėmimu ir mes tą tikrai darysime visus ateinančius metus“, – teigė jis.

Vienas iš minimų renginių, anot prezidento, susijęs su Baltijos šalių viršūnių susitikimu, kuris bus skirtas Baltijos jūros saugumui ir kritinės infrastruktūros apsaugai užtikrinti.

Taip pat Prezidentūra ketina inicijuoti aukšto lygio ES plėtros konferenciją.

BNS rašė, kad kitąmet Prezidentūros biudžetas turėtų ūgtelti apie 11 proc. iki beveik 10,1 mln. eurų.

Prezidento komunikacijos grupė anksčiau spalį BNS nurodė, kad asignavimų augimas yra susijęs su „viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimu ir kitąmet planuojamais pasirengimo pirmininkavimui ES Tarybai renginiais“.

BNS rašė, kad Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus teigimu, 2026 metais suplanuotas renginys Tokijuje „Čiurlioniui 150“ gali neįvykti, nes šiuo metu vis dar neturi užtikrinto finansavimo iš Kultūros ministerijos.

Pasak muziejus vadovės, išlaidos vis dar nėra įtrauktos į 2026–2028 metų valstybės biudžeto projektą, nors dėl biudžeto su Lietuvos institucijomis yra deramasi jau dvejus metus. Tai BNS patvirtino ir Kultūros ministerija.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus teigimu, Japonijos pusė savo ruožtu laikosi visų įsipareigojimų – kuriamas parodos katalogas, jau nuo liepos vykdoma aktyvi reklaminė kampanija, kuriami parodos architektūriniai sprendimai.

Istorinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota kitų metų kovo 28– birželio 14 dienomis ir pirmą kartą pristatys lietuvių menininką Japonijos nacionaliniame muziejuje.

Ji įtraukta į Vyriausybės patvirtintą programą „Čiurlioniui 150“, skirtą 150-osios M. K. Čiurlionio metinėms.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.