Poeto G.Dabrišiaus eilėraščiai nestandartiniai kaip ir asmenybė

Gintautas mažakalbis. Išpešti iš jo daugiau nei porą sakinių nelengva ir senam pažįstamam, o ką jau kalbėti apie prašalaitį. Gintautas moka jodinėti (yra šauni Romualdo Rakausko nuotrauka, kur poetas lekia ant žirgo kaip koks husaras), arkliu dirbti žemės ūkio darbus. Taip pat medžioti, bitininkauti, sodininkauti, žvejoti.

Poetas gimė ir užaugo Sarginėje, vienkiemyje netoli Prienų.

Kaune jis iki šiol – tik viena koja. G.Dabrišius turi tvirtą nuomonę, kur baigiasi tikrasis Kaunas: Šilainiai ar kokie Partizanai jam – ne miestas.

Poetas Kęstutis Navakas net turi savą versiją apie kolegą: G.Dabrišius yra toks netradicinis ir tolimas visiems standartams poetas, jog nesunku įsivaizduoti jį gyvenantį... avilyje.

Vienas G.Dabrišiaus eilėraštis byloja: „Į klausimą, kur gyvenu,/ Atsakau nedvejodamas – /Parodau pirštu į dangų;“ Matau ant rankraščio adresą – Baltijos gatvė, Kaunas. „Gintai, kur dabar gyveni?“ – tikslinuosi. „Davatkyne“, – trumpai burbteli. Išsiaiškinam – Davatkynas yra nameliai tarp miškų prie Šilavoto.

Tai buvęs savotiškas vienuolynas, kurį 1895 metais įkūrė Marijona Dabrišiūtė. Dabar giminė susigrąžino maldininkės sodybą. Joje įkvėpimą ir bites gano Gintautas, į plenerus vasarą atvažiuoja dailininkai.

2006 metais G.Dabrišius už rinkinį „Sviest akmenuką“ pelnė Poezijos pavasario laureato vardą. Dabar ką tik pasirodė šeštoji jo eilėraščių knyga „Ilga žuvis“.

Viską, ką nori pasakyti apie pasaulį, daiktus, gamtą, Gintautas sudeda į savo eilėraščius. Ten ir ieškok atsakymų į savo klausimus.

Kodėl rinkinys taip pavadintas? „Žuvis tokia ilga:/ Kai Jurbarke jos galva/ Bus iškepta,/ Uodega dar mėnesį/ Kaune/ Kalbėsis su manim.“

Ar kuri eilėraščius apie meilę? „Nuploviau mašiną,/ Kad neišpurvinčiau kelio,/ Kuriuo ryt pas tave važiuosiu.“

Kaip rašai? „Dabar popierių pasidarau pats, /Kaip lakštingala."