Sistemoje bus kaupiami duomenys apie 1939–1991 metais nužudytus ir represuotus asmenis: tremtinius, politinius ir priverčiamojo darbo kalinius, sušaudytus asmenis, įkalintus ir žuvusius laisvės kovų dalyvius, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius.

„Surinkti ir paskelbti duomenys yra geriausias paminklas nukentėjusiesiems nuo raudonosios imperijos represijų, sykiu yra svarbios žinios mūsų istorinei atminčiai, bylojančios apie laisvės ir okupacijos kainą. Taip pat tai istorinis šaltinis moksliniams tyrimams bei istoriniam teisingumui atkurti“, – apie vardyno svarbą BNS sakė LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjas Artūras Grickevičius.

R. Riabovo / BNS nuotr.

Tokios sistemos įsteigimas numatytas centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio įsakyme.

Į šią informacinę sistemą suguls ne tik įprasti duomenys apie nukentėjusius nuo okupacinių režimų asmenis – vardai, pavardės, gimimo metai, gyvenamų vietų prieš represavimą ar žūtį pavadinimai, kada asmuo grįžo ar negrįžo iš tremties, ar po įkalinimo, bet ir kiti svarbiausieji duomenys, pavyzdžiui, žuvimo, užkasimo ar palaidojimo vietos, taip pat archyvinių dokumentų bei istoriografijos nuorodos, dokumentų kopijos, atsiminimai, nuotraukos.

Pasak A. Grickevičiaus, pirmiausia į naują informacinę sistemą bus perkelti LGGRTC surinkti duomenys iš turimų bazių.

Šiuo metu LGGRTC surinkta ne maža dalis sovietų okupacijų laikotarpiais (1939–1941 ir 1944–1990 m.) nukentėjusiųjų asmenų duomenų dalis.

Vienas iš šių duomenų informacijos šaltinių – Sąjūdžio laikais ir vėlesniais metais užpildytos ir surinktos nukentėjusių asmenų duomenų anketos bei laiškai. Šių istorinių dokumentų yra maždaug 100 tūkst.

R. Riabovo / BNS nuotr.

Jų ir paskelbtų bei archyvinių dokumentų pagrindu LGGRTC yra paruošęs ir išleidęs nukentėjusių asmenų biogramų šešių tomų (11 knygų) vardyną „Lietuvos gyventojų genocidas“. Juose yra informacija apie 249 tūkst. 235 asmenis.

Vis dėlto šis vardynas teikia ne visų nukentėjusiųjų asmenų ir ne visus duomenis, kadangi stokojama atitinkamų istorinių šaltinių, arba tie šaltiniai mokslininkų nėra ištirti ir panaudoti. Pavyzdžiui, vardyne nėra Vokietijos reicho okupaciniu laikotarpiu sušaudytų ar kitaip nukentėjusiųjų asmenų duomenų, taip pat Sovietų Sąjungos represinių institucijų pareigūnų nusikaltimų faktų.

Vienas iš nepanaudotų šaltinių – šiuo metu LGGRTC archyvuojamas kitas anketinių dokumentų rinkinys.

„Tai yra unikalus istorinis šaltinis. Šitas rinkinys sudarytas anketuojant represuotus asmenis ir jų artimuosius. Šitą rinkinį mes vadiname Nusikaltimai žmogiškumui. Tai yra maždaug 17 tūkst. dokumentų, anketų, bylojančių apie žiauriausius nusikaltimus prieš Lietuvos žmones. Jų kankinimus ir žudymus, prievartavimus ir panašiai“, – BNS pasakojo A. Grickevičius, rodydamas tvarkingomis krūvelėmis sukrautus ranka prirašytus lapus.

„Šalia to mes renkame informaciją iš valstybės archyvų, daugiausia iš Lietuvos ypatingojo archyvo, iš tremties bylų, iš baudžiamųjų bylų, na ir kitokių bylų, operatyvinių bylų. Einam ir į Centrinį valstybės archyvą, kai kurie mūsų darbuotojai važiuoja į Lenkijos atminties institucijas, turime kontaktus“, – sakė Okupacinių režimų veiklos ir viešinimo skyriaus vedėjas.

R. Riabovo / BNS nuotr.

Anot jo, duomenų apie represijas patyrusius Lietuvos gyventojus yra ir Vokietijos, JAV, kitų valstybių archyvuose, taip pat ir tų, į kur lietuviai būdavo tremiami, kur jie buvo kalinami, pavyzdžiui, Kazachstane.

„Ir, suprantama, priešiškose valstybėse yra, Baltarusijos archyvuose, Rusijos archyvuose. Šiuo metu pastarųjų archyvų dokumentai nėra prieinami, bet ką gali žinoti, kaip po kelerių, keliolikos ar kelių dešimčių metų situacija pasikeis“, – svarstė A. Grickevičius.

Todėl, jo teigimu, negalima pasakyti, kiek truks šios informacinės sistemos duomenų papildymo ir patikslinimo darbai, nes tai turėtų būti tęstinis procesas.

Pasak LGGRTC specialisto, skaičiuojama, kad nuo totalitarinių režimų Lietuvoje galėjo nukentėti maždaug 685 tūkst. 500 žmonių, iš jų apie 356 tūkst. – nuo sovietų, apie 329,5 tūkst. – nuo nacių.

Remiantis šiais apytikriais skaičiais, manytina, kad trūksta informacijos apie daugiau kaip 400 tūkst. asmenų.

„Vis dėlto yra tikimybė, kad šis skaičius yra kiek ar gerokai per didelis, nes, vienas dalykas, sovietmečiu būdavo pateikiami perdėti nuo vokiečių nukentėjusiųjų asmenų skaičiai, o šaltinių stoka neleidžia visus juos patikrinti“, – kalbėjo A. Grickevičius.

„Kitas dalykas, ir sovietmečiu represuotų asmenų gali būti kiek mažiau, kadangi, skaičiuojant atskirų kategorijų nukentėjusius, vientisos informacinės sistemos stoka neleido išvengti tų pačių asmenų, kurie buvo nurodomi pagal kelias kategorijas, arba kelis sykius pagal tą pačią kategoriją, suskaičiavimo kelis sykius“, – tvirtino jis.

LGGRTC ruošiasi skelbti viešąjį pirkimą informacinės sistemos specifikacijos sukūrimo darbams.

Tikimasi, kad informacinė sistema „Lietuvos gyventojų genocido aukų vardynas“ pradės veikti nuo 2026 metų gruodžio mėnesio 1 dienos.