Lėlių atgaivinta garsiąja istorija apie Gintaro Beresnevičiaus sukurtus Kaukučius šiandien prasideda XIX Tarptautinis lėlių scenos meno festivalis „Skrajojantis festivalis“.

Keturias dienas žiūrovai turės retą galimybę pagrindinių Kauno teatrų scenose matyti garsiausias šiuolaikinio lėlių teatro žvaigždes iš Azijos ir Europos.

Šiandien, pirmąją festivalio dieną, žiūrovų laukia keturi spektakliai ir pagrindinis festivalio atidarymo akcentas – tradicinės lėlių eitynės Laisvės alėja. Šiemet ji bus kur kas margesnė ir didesnė nei paprastai: Laisvės alėją žada užplūsti lėlininkai iš 12 valstybių, kojūkininkai ir dramos aktoriai. Prie Kauno valstybinio lėlių teatro (KVLT) didžiųjų lėlių ir kitų personažų prisijungs į tarptautinį renginį atvykstantys užsienio lėlininkai, Kauno valstybinio dramos teatro, Mažojo ir Kamerinio teatrų aktoriai.

Eitynės prasidės Miesto sode, iš čia aktoriai ir lėlės keliaus iki fontano S.Daukanto gatvės ir Laisvės alėjos sankirtoje. „Čia Kauno meras pasakys kalbą – tuomet festivalis bus oficialiai atidarytas. Prie fontano taip pat vyks įspūdingas Kretingos kojūkininkų grupės pasirodymas. Jis turėtų matytis iš toli, todėl kauniečius raginame nesigrūsti vien prie fontano“, – KVLT vadovas Sigitas Klibavičius kvietė stebėti eitynes visoje Laisvės alėjoje ir Miesto sode.

Vienas įspūdingesnių eitynių dalyvių turėtų tapti Panevėžio lėlių vežimo teatras, važiuosiantis didžiuliu, spektaklių scena dažnai virstančiu vežimu. 

Kai kurie ryškesni festivalio spektakliai

"Peras Giuntas"

Kemerovo srities lėlių teatro (Rusija) spektaklis skirtas jaunimui ir suaugusiesiems. Tai plastinė aktorių siuita su lėlėmis pagal Henriko Ibseno filosofinę dramą ir Edvardo Griego muziką. Aktorių kūnų plastika, lėlių animacija ir įstabi norvegų kompozitoriaus muzika šiame kūrinyje susilieja į efektingą meninę visumą. Pagrindinio pjesės herojaus Pero Giunto – savo fantazijų pasaulyje paskendusio žmogaus, svajojusio valdyti visą pasaulį ir ieškojusio idealios moters – istorija spektaklyje papasakojama be žodžių. Muzika, šviesų žaismas, gestai, mimika ir aktorių kūnai čia tampa poetiškų vaizdinių pasauliu. Daugiau kaip 300 spektaklių per 70 savo gyvavimo metų pastatęs Kemerovo srities lėlių teatras – daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas.

"Išpera!"

„Publikos favoritu“ tituluojamas Duda Paiva – gerai žinomas ir itin vertinamas Europoje brazilų kilmės menininkas, šiuo metu reziduojantis Amsterdame. Jis – originalus šokio ir teatro kūrėjas, aktorinio meistriškumo ir šokio įgūdžių mokęsis Brazilijoje, Indijoje ir Japonijoje. Savo darbuose Duda Paiva sugeba taip meistriškai derinti šiuolaikinio šokio, lėlių ir objektų teatro bei videomeno išraiškos priemones, kad kiekvienas naujas pasirodymas tiesiog užburia. Kiekviename Duda Paivos kūrinyje dominuoja tas pats principas: šokėjo figūra ir iš negyvos materijos sukurta lėlė scenoje tampa partneriais, o jų tarpusavio dialogas – žiūrovus intriguojančia drama. Daug kas vadina Dudą Paivą vadinamojo šizofreniško šokio kūrėju – toks netikėtas, stebinantis ir kupinas paradoksų jo kūrybinis stilius. Naujoji Duda Paivos trupės premjera "Išpera!" sukurta remiantis prancūzų autoriaus Boriso Viano novelės "Širdžių plėšikas" motyvais. Lengvai ir su humoristine maniera Borisas Vianas savo kūrinyje narplioja žmogaus žiaurumo fenomeną. Novelėje pasakojama istorija vyksta miestelyje, kurį valdo slapti įstatymai. Tamsioje, fantasmagoriškoje aplinkoje atsidūręs kūrinio herojus bando prisitaikyti prie joje vykstančių keistų, absurdiškų įvykių. Viano kūrinyje satyriškai, su absurdo pajauta permąstomos šiuolaikinio žmogaus nuodėmės, baimės ir nusikaltimai. Duda Paiva visą tai spektaklyje perteikia naudodamas poetišką, grotesko ir ironijos elementais praturtintą meninę formą.

„Pančas ir Džudi Afganistane"

„Stuffed” lėlių teatro iš Amsterdamo (Olandija) spektaklis – viena didžiausių festivalio intrigų. Suaugusiesiems skirto vaidinimo režisierius Neville’is Tranteris  vienas žinomiausių lėlininkų Europoje. Australų kilmės lėlininkas yra sukūręs savitą meninį stilių, kurį charakterizuoja meistriškai panaudojamos vizualinio ir lėlių teatro priemonės, lėlininkas tapo žinoma figūra šiuolaikinio lėlių teatro kontekste. Šio teatro trupė siūlo žiūrovams pažvelgti į savo pačių baimes ir svajones, kurias įkūnija žmogaus dydžio lėlės. Apjungdamas minimalų scenovaizdį, rafinuotą muziką, apšvietimą, tradicinio teatro ir šiuolaikinių technologijų priemones, N.Tranteris sugeba pažadinti tokį vaizdų pasaulį, kurio žiūrovai ilgam neužmirš. Spektakliu „Pančas ir Džudi Afganistane“ N.Tranteris tarsi provokuoja žiūrovą klausdamas: kas atsitinka, kai susidūria naivumas ir cinizmas? Atsakymą spektaklyje pasiūlys aštraus humoro kupina istorija apie lėlininką Naidželą, kuris atkeliauja į Afganistaną linksminti sąjungininkų karių. Jo asistentė Emilė pradingsta. Ieškodamas jos Naidželas atvyksta į Torą Borą, kur susipažįsta su Panču Bin Ladenu. Naidželas patenka į didžiulį pavojų, kai stengiasi  sužinoti, kas nutiko Emilei. N.Tranteris iš viso šiame spektaklyje kuria dvylika vaidmenų. Visi jie pademonstruos vakariečių, ieškančių sensacijų ir nuotykių Rytuose, skaudžius beviltiškumo ir vaikiško naivumo padarinius.

"Kregždutė"

Torunės (Lenkija) lėlių teatre „Baj Pomorski“ sukurta lenkų dramaturgo Tadeuszo Slobodzianeko pjesė sukurta remiantis žymaus brazilų rašytojo Jorge Amado pasaka apie neįmanomą meilę, netikėtai užgimusią tarp priešiškų viena kitai būtybių – kregždutės ir katino. Ar tokia meilė įmanoma? Šis ginčas dėl meilės ir jos teisių autoriams tampa priemone su jaunąja publika kalbėtis apie įstatymus, reglamentuojančius pasaulio tvarką.

"Privati valda"

Pagal Marcelijaus Martinaičio pjesę „Avinėlio teismas“ sukurtame Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklyje nagrinėjama valdžios ir individo konflikto tema. Tai politinių poteksčių kupinas kaukių ir lėlių vaidinimas jaunimui ir suaugusiesiems, pribloškiantis efektinga legendinio lietuvių lėlininko Vitalijaus Mazūro scenografija.

"Mergaitė su apelsinais"

Ostravos lėlių teatro (Čekija) spektaklis, skirtas vaikams ir jaunimui, pristato gyvenimišką istoriją. 15-metis Georgas gauna laišką iš prieš 11 metų mirusio savo tėvo. Šį laišką tėvas parašė jau žinodamas, kad mirtis neišvengiama ir kad daugiau nepamatys, kaip auga jo sūnus, negalės jam pasakyti visų dalykų, ką paprastai tėvai sako savo augantiems sūnums. Laiške berniuko tėvas pasakoja apie meilę mergaitei su apelsinais. Ši istorija tampa priemone perduoti per trumpą gyvenimą sukauptą išmintį ir žinias. Tokiu būdu atsakoma į daugelį berniukui iškilusių svarbių klausimų.