Komedijos karalienė R. Varnaitė švenčia 90-tą gimtadienį

Jubiliejaus proga R. Varnaitei sveikinimus siunčia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak Lietuvos vadovės, kūrybinėje R. Varnaitės biografijoje yra daugybė aktorinę meistrystę ir talentą liudijančių įsimintinų vaidmenų, su kuriais užaugo ne viena šalies karta. D. Grybauskaitė padėkojo aktorei už Lietuvos kultūriniame gyvenime ryškiai matomus darbus, nenutrūkstantį sceninės kūrybos kelią, vaidybos įtaigumą ir nuoširdumą, palinkėjo laimės, pilnatvės ir stiprybės.

Vietoj Paryžiaus – Maskva

Per 65-erius metus trukusią karjerą aktorė sukūrė beveik 100 vaidmenų teatro scenoje, televizijos ir kino aikštelėse. Nors kartą mačiusieji Keturakio "Ameriką pirtyje" prisimena jos herojės Bekampienės kudakavimą scenoje, o televizijos serialų mėgėjai veikiausiai gerai įsiminė aktorės kuriamą babūnę Paulę Šakalytę "Giminių" serijose.

Augusi Ukmergėje aktorė pajuto pašaukimą teatrui dar vaikystėje ir svajojo studijuoti Paryžiuje. Deja, prasidėjusi Lietuvos okupacija pakoregavo planus – R.Varnaitė įstojo į Kauno dramos teatro studiją, o 1947 m. išvyko į Maskvos Lunačiarskio teatrinį institutą (dabar – GITIS). Čia mokėsi su būriu Lietuvos teatro grandų: Aurelija Ragauskaite, Vytautu Eidukaičiu, Genovaite Tolkute, Leonardu Zelčiumi, Birute Raubaite, Antanina Mackevičiūte, Laimonu Noreika ir kitais. 1952 m. įsiliejo į Kauno dramos teatro trupę.

Ne tik komiški vaidmenys

Humoru spinduliuojantys charakteriai aktorę lydėjo ištisus dešimtmečius, o kiekvienąkart išėjusi į sceną nuo pirmos akimirkos užkariaudavo publiką. Tokia buvo Bebenė (R.Blaumanio "Siuvėjų dienos Silmačiuose", rež. H.Vancevičius) – vaidinta 25-erius metus; Izolda (K.Sajos pjesėje "Šventežeris", rež. J.Jurašas) per 32 metus – suvaidinta daugiau kaip 800 spektaklių; Bekampienė (Keturakio "Amerika pirtyje", rež. V.Lencevičius) – per 42 metus vaidinta daugiau kaip 700 spektaklių ir kiti.

Per tiek metų gyvavimo scenoje aktoriai išauga vaidmenis, o R.Varnaitė liko nepakeičiama. Teatro archyve saugomas aktorės ranka rašytas prisiminimas: "Kai 1952 metų premjeroje "Figaro vedybos" vaidinau senę su žąsimi, buvau smarkiai nusigrimavusi, kad atrodyčiau senesnė ir kad būtų kuo juokingiau, prisilipdžiau ilgą nosį iš gumozos (tokia masė, kuri anuomet teatre buvo dažnai naudojama veido formos pakeitimui – aut. past.). Anuomet spektaklyje buvo linksma krėsti įvairius šposus, to meto žiūrovams "Figaro vedybos" labai patiko."

Po daugelio metų dukra Aušra, pamačiusi mamą šio spektaklio nuotraukoje, atrado nuostabų panašumą su Vincento van Gogho paveikslo "Bulvių valgytojai" viena iš herojų. Toks tai netikėtas sutapimas.

Vis dėlto reikia prisiminti, kad būta nemažai lyriškų, dramatiškų vaidmenų ir netgi teko įkūnyti vyrus: Motulė Bejard (T.Wilderio "Ilga Kalėdų vakarienė", rež. G.Padegimas), Vini (S.Becketto "Laimingos dienos", rež. B.Marcinkevičiūtė), Auklė (A.M.Sluckaitės "Antigonė Sibire", rež. J.Jurašas), Juokdarys (W.Shakespeare'o "Dvyliktoji naktis", rež. K.Johnsonas) ir kitų.

O kur dar personažų amžiaus amplitudė – brandaus amžiaus įkūnijo 17-metę Beatričę Juozo Grušo "Meilė, džiazas ir velnias", tik baigusi GITIS vaidino 90-metę Galčichą Aleksandro Ostrovskio pjesėje "Be kaltės kalti".

Ji tokia trapi ir beveik nekalbanti, tai nebūdinga mūsų profesijos žmonėms. Scenoje būdavo visa vaidmenyje. Be galo šiltas, talentingas žmogus. Ji visiems buvo gera.

Teatro ir šeimos žmogus

Išskirtinio talento aktorei teatras buvo be galo svarbus, tačiau jos rūpesčio netrūko ir šeimai. Su būsimu vyru V.Eidukaičiu suvedė studijų keliai. R.Varnaitė prisimena, kaip su kurso draugu V Eidukaičiu kartu repetavo diplominiame spektaklyje "Barbarai" – vyrą ir žmoną Pritikinus. Atvykę į Kauno teatrą, 1954-aisiais sukūrė šeimą. Juodu ištikimai vienas kitą globojo scenoje ir gyvenime.

Vienas brangiausių aktorei spektaklių – E.Mukulėnaitės "Visada tas pats" (rež. G. Padegimas), kuriame vaidino kartu su vyru. Vyras mirė netikėtai, aktorei būnant gastrolėse Šiauliuose. Didžioji atrama tapo dukros Vyta ir Aušra, anūkai ir darbas teatre – režisieriai noriai kviesdavo temperamentingą ir charizmatišką aktorę.

Iki garbingų 87 metų aktorė vaidino spektaklyje "Amerika pirtyje", iki dabar filmuojasi televizijos serialo "Giminės. Gyvenimas tęsiasi" serijose.

Šiuo metu didžiausias džiaugsmas – gausi šeima, kurioje jau penki proanūkiai, susitikimai su žmonėmis. Kaip ji pati sako, didžiausias džiaugsmas matyti mažuosius augančius. Dvi proanūkės netgi vaidino su močiute spektaklyje "Amerika pirtyje". Per 85-mečio jubiliejui skirtą spektaklį piemenuko vaidmenį paruošė proanūkė Aušra, kuriai tuomet buvo penkeri metai (2012), po kelerių metų sesutės vaidmenį perėmė Giedrutė.

"Kasdieniame gyvenime esu laiminga. Mano metų žmogus išmoksta vertinti kiekvieną gyvenimo akimirką", – žvelgdama į savo ilgą ir kūryba vainikuotą gyvenimą sako aktorė.

Komentarai

Gražina Balandytė

Aktorė

Labai atsakinga kalbėti apie R.Varnaitę. Ji tokia trapi ir beveik nekalbanti, tai nebūdinga mūsų profesijos žmonėms. Scenoje būdavo visa vaidmenyje. Be galo šiltas, talentingas žmogus. Ji visiems buvo gera. Nerodydavo savo emocijų, buvo uždara, nesu mačiusi jos piktos. Pamenu, visi susirinkę į teatrą susėsdavome kambarėlyje prie scenos pabendrauti, o ji pasisveikindavo ir į grimo kambarį skubėdavo. Arba trečias skambutis. Visi pasiruošę eiti į sceną, o Reginos nėra. V.Eidukaitis jau seniai atėjęs, nusigrimavęs nesupranta: "Kai ėjau iš namų, ji vilkosi paltą ir sakė: "Aš tuoj!" Tai kur ji?" Žiūrime, ji jau persirengusi, nusigrimavusi užkulisiuose stovi. Arba visi susėsdavome į mašiną, nes reikia išvažiuoti į gastroles. Reginos nėra. Bet kai tik ateina ta valanda, ji išdygsta. Labai ją mylėjo publika. Tik sustodavo autobusas, o žmonės iš karto prie jos. Ji su Eidukaičiu daug kur eiles skaitė, daug susitikimų rengė, dirbo saviveikloje, kūrė puikius spektaklius ir kultūrą skleidė žmonėms.

Man buvo taip smagu stebėti jos ir vyro šeimos santykį. Ji su tokia meile į jį žiūrėdavo! Tokia meilė kaip jų – pavyzdys, grožis. Regina – nepaprastai paslaptinga asmenybė. Ją įdomu stebėti. Aš ją tokią prisimenu. Tokia jos aukšta amplitudė – iki dangaus ir pragaro! Linkiu jai daug sveikatos ir džiaugiuosi, kad galėjau su ja būti scenoje.

Birutė Raubaitė

Aktorė, kartu mokėsi Valstybiniame teatro meno institute Maskvoje (1947–1952)

R.Varnaitė – mano ilgametė partnerė. "Šventežeryje" mes vaidinome daugiau nei 30 metų, net 800 spektaklių. Kai mokėmės Maskvoje, repetavome diplominius darbus Beaumarchais "Figaro vedybos", M.Gorkio "Barbarus". Paskui jau Kauno teatre kartu vaidinome spektakliuose "Be kaltės kalti", "Siuvėjų dienos Silmačiuose", "Dilgėlių šilkas" ir kituose. Regina yra talentinga. Kaip ji pati sakė, gimė su marškinėliais. Taip ir yra. Turėjo ji komiškų, lyriškų vaidmenų ir melodramatiškų. Labai mylėjo savo vyrą V.Eidukaitį. Buvo graži pora. Važiuodavome į gastroles, kartu eidavome į gamtą, maudydavomės ežeruose, upėse. Ji labai geras ir kitam gero linkintis žmogus. Žinojau, kad galiu su ja pasikalbėti, pasipasakoti. Labai daug gražių prisiminimų,susijusių su ja.

Albinas Budnikas

Aktorius

Teko su ja vaidinti "Šventežeryje", "Amerikoje pirtyje" – visą Lietuvą išvažinėjome. Izoldos vaidmuo "Šventežeryje" buvo rašytas specialiai jai. Aš vaidinau Dunzilą. Buvau šeštas Dunzilas, nes mes, metams bėgant, keisdavomės. Kitos aktorės irgi, o Izolda buvo viena. O kaip ji improvizuodavo! Pririšdavo daktarą prie stalo kojos. Publika leipdavo juokais. Ji tą darydavo labai drąsiai, be susivaržymo. Į spektaklį "Siuvėjų dienos Silmačiuose" publika eidavo žiūrėti, kaip ji susprogdina pečių, norėdama jame išdžiovinti paraką. Žmonės spektaklį žiūrėdavo po 10–15 kartų. O kur dar scena, kai moterys mušdavosi su šluotomis! Viena jų būdavo R.Varnaitė. Visi, kas vaidindavo spektaklyje, eidavo pasižiūrėti į užkulisius, kaip jos plieksis, nes tai būdavo tokia improvizacija! Mane visada stebindavo tai, kad atrodydavo, jog jai nereikia pasikartoti teksto, susikaupti, nes ji, atbėgusi į sceną prieš pat spektaklį, sugebėdavo persijungti ir būti tuo, kuo reikia.

Milė Šablauskaitė

Aktorė

Regina – gera kolegė, visada su ja surasdavome bendrą kalbą. Daug metų vaidinome kartu Keturakio "Amerika pirtyje". Ji mano mama Bekampienė, o aš jos dukrelė Agotėlė. Bėgant metams, psitaikydavo kurti tą patį vaidmenį, viena kitą keisdavome spektaklyje N.Gogolio "Vedybos", vaidinome Piršlę. Kai būdavo scenoje, užsibrėždavo tikslą ir darydavo. Bajava ji ir žmonės ją myli.

Įvertinta apdovanojimais

1997 m. – Lietuvos respublikinė premija,

2000 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas,

2002 m. – "Fortūnos" statulėlė už ištikimybę profesijai,

2003 m. – Kauno mero apdovanojimas "Gerumo plyta",

2007 m. – Santakos I laipsnio garbės ženklas,

2010 m. – medalis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 20 metų "Tikime laisve",

2010 m. – Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis,

2012 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk",

2014 m. – Lietuvos notarų rūmų atminimo medalis "Juozo Vilkutaičio-Keturakio medalis",

2012 m. – suteiktas Kauno miesto garbės pilietės vardas.

Darbai televizijoje

Aktorės kūrybinė biografija neatsiejama nuo Lietuvos televizijos. R.Varnaitė daugelį metų vaidino Lietuvos televizijos spektakliuose ir filmuose: Ambra (A.Nikolajis "Geležiniai žmonės", rež. G.Padegimas), Kotryna (J.Marcinkevičius "Benjaminas Kordušas, rež. V.Bačiulis), Paulė Šakalytė (B.Bušma "Giminės", "Atžalos", "Giminės po 20 metų", rež. S.Vosylius). LRT žiūrovai kiekvieną sezoną R.Varnaitę pamato naujose "Giminės. Gyvenimas tęsiasi." serijose (rež. S.Vosylius).

Pagerbta filmu

Pagerbiant žiūrovų mylimą ir pripažintą aktorę, LRT sukūrė dokumentinį filmą "Laimė būti kartu". Scenarijaus autorė aktorės dukra Aušra Eidukaitytė, režisierius Juozas Sabolius. Jo premjera – gegužės 21 d., sekmadienį, 21.00 val. per LRT Televiziją. Dokumentiniame filme apie bendrystę ir kūrybinį darbą prisiminimais dalijasi aktorės bičiuliai: žinomi režisieriai Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Saulius Vosylius, dramaturgas Kazys Saja, aktorius Egidijus Stancikas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, profesorius Vytautas Landsbergis.