Lei­dyk­la „Nau­ja­sis lan­kas" iš­lei­do nau­ją poe­tės ir pro­zi­nin­kės Ma­ri­jos Ma­ci­jaus­kie­nės ly­ri­kos kny­gą „Lie­pų še­šė­liuos". „Kny­go­je tar­si apei­nu kar­tų ra­tą. Yra ei­lė­raš­čių cik­las, skir­tas ma­no mi­ru­siai duk­rai, sky­rius ma­mai, ei­lė­raš­čiai mo­čiu­tėms. Ta­čiau tai - ne at­si­svei­ki­ni­mo mo­ty­vai. Vi­sas sa­vo kny­gas ir šią de­di­kuo­ju gi­mi­nės ra­tui", - paaiš­ki­no ly­ri­kė.

Poe­tės ei­lė­raš­čiai trum­pė­ja. „Da­bar ra­šau trum­pu­čius ja­po­niš­ko sti­liaus ei­lė­raš­čius. Pap­ras­tai min­tys iš­si­gul­do į ke­tu­rei­lius ar šiek tiek il­ges­nes ei­les", - pa­sa­ko­jo poe­tė. Kū­ry­bo­je ap­stu gam­tos mo­ty­vų. Be­var­dis - to­kios daž­niau­siai yra M.Ma­ci­jaus­kie­nės ei­lės - ei­lė­raš­tis iš cik­lo „Tas skaus­mas ly­gu gais­ras": „Žo­dis, lyg mei­lės / Pa­siun­ti­nys, lyg paukš­tis / Pavasarį... / Ir pa­ke­lia gal­vą gė­lė". Kul­tū­ros is­to­ri­kės, mu­zie­ji­nin­kės kū­ry­bo­je gi­lus kul­tū­ri­nis klo­das, gau­su fi­lo­so­fi­nių įžval­gų.

„Kny­go­je lai­ko­ma­si pa­grin­di­nės struk­tū­ros li­ni­jos, kaip mo­zai­ka dė­lio­ja­ma in­ty­mi šei­mos erd­vė, gam­tos ap­lin­ka, lai­ko po­jū­tis, die­voieš­ka ir tai, be ko šios au­to­rės kū­ry­bos ap­skri­tai ne­ga­lė­tu­me įsi­vaiz­duo­ti - tau­tos gy­ve­ni­mo epo­chų at­spin­džiai", - sa­kė li­te­ra­tū­ro­lo­gė Eu­ge­ni­ja Vait­ke­vi­čiū­tė. Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad kny­ga, ku­riai bū­din­ga grakš­ti mo­te­riš­ko­sios li­ni­jos pa­jau­ta, tu­rė­tų pa­si­tar­nau­ti fe­mi­niz­mo ty­ri­nė­ji­mams.

M.Ma­ci­jaus­kie­nės kū­ry­bi­nis ba­ga­žas - sep­ty­nio­li­ka poe­zi­jos, me­mua­rų, apy­brai­žų, kū­ry­bos vai­kams kny­gų. „Ko­dėl ra­šau? Ma­no ma­ma sa­ky­da­vo: jei sve­čio ne­tu­ri kuo pa­vai­šin­ti, duok stik­lą van­dens. Ma­no kny­gos ir yra tas stik­las van­dens", - ska­ti­nan­čias ra­šy­ti prie­žas­tis at­sklei­dė M.Ma­ci­jaus­kie­nė.