Kasdienio žodyno turtai iš sinonimų lobyno

  • Teksto dydis:

"Daugelis iš mūsų naudojamės labai nedidele lietuvių kalbos žodyno dalimi – mūsų kalba yra neįtikėtinai turtinga, gausi sinonimų, kuriais galime pagyvinti ir praturtinti savo kalbą", – sako Šiaulių universiteto docentė lituanistė dr. Jolanta Vaskelienė.

Galimybių gausa

Specialistė daugiausia tyrinėja žodžių darybą, sinonimiją ir teksto lingvistiką, domisi šių mokslų naujovėmis. Jos surinktų naujadarų sąraše yra daugiau kaip 2 000 darinių. Maždaug prieš dvidešimt metų, rengdamasi perimti dėstyti kursą iš profesoriaus Vytauto Sirtauto, ji pradėjo domėtis teksto lingvistika. "Taigi vedybos su teksto lingvistika iš reikalo virto bendru gyvenimu iš meilės", – šypsosi J.Vaskelienė.

Profesorės, kaip mokslininkės, kelias prasidėjo tyrinėjant lietuvių kalbos darybinius sinonimus. Anot jos, nors lietuvių kalboje yra tik keturi pagrindiniai darybos būdai, darinių, ypač priesagų vedinių, dūrinių, yra labai daug.

"Darybinių sinonimų yra visose daiktavardžio darybos kategorijose (abstraktų, veikėjų, įrankių pavadinimų ir kitose), pavyzdžiui: užtarimas – užtara – užtartis; rėksnys (-ė) – rėklys (-ė) – rėkūnas (-ė); seilius (-ė) – seilis (-ė) – seiliūzas (-ė) – seiliūgas – seiliūga; žliumba – žliumbaila – žliumbalius (-ė) – žliumbis (-ė) – žliumbius (-ė) – žliumbeklis (-ė) – žliumbikas (-ė); gudruolis (-ė) – gudreiva – gudročius (-ė) – gudragalvis (-ė) – gudramintis (-ė) – gudraprotis (-ė). Gausu būdvardžių ir veiksmažodžių darybinių sinonimų, pavyzdžiui: derlingas (-a) – derlus (-i); apybaltis (-ė) – baltokas (-a) – pobaltis (-ė); šerkšnyti – šerkšnoti; urvinti – urvuoti", – vardijo J.Vaskelienė.

Vedybos su teksto lingvistika iš reikalo virto bendru gyvenimu iš meilės.

Specialistė sako, kad vien iš "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" pateiktų bendrašaknių būdvardžių galima sudaryti daugiau negu 700 darybinių sinonimų eilių. O jei surinktume darinius ir iš "Lietuvių kalbos žodyno", kurį sudaro 20 tomų, darybinių sinonimų eilės būtų ilgesnės ir apskritai sinonimų eilių būtų daug daugiau.

Nuo žugaros iki velnio plutos

Darybiniai sinonimai yra tik viena iš sinonimų rūšių. "Jei paisoma tik leksinės reikšmės tapatumo ar panašumo, į vieną sinonimų eilę gali būti dedami ir darybiniai, ir leksiniai, ir frazeologiniai sinonimai", – sako mokslininkė.

Teiginį ji iliustruoja pavyzdžiais. Pavyzdžiui, reikšmę "sunkiai dirbti, triūsti" turi ne tik veiksmažodžiai vargti – vargauti – kamuotis – galuotis – plūktis, bet ir frazeologizmai kryžiaus keliu eiti – kryžių nešti – geros dienos nematyti.

"Niekam tikęs žmogus gali būti pavadintas tokiais įvairių rūšių sinonimais: nenaudėlis – nenauda – netikėlis (-ė) – netikša – netikšis (-ė) – nevykėlis (-ė) – nevidonas (-ė) – nelemtėlis (-ė) – nevertėlis (-ė) – pašlemėkas (-ė) – nelieta – nevaimėlis (-ė) – nuogara – nuokara – pleiskus – žugara – žalių barščių giltinė – bieso pasamonas – bieso pusė – švento Jono bestija – nenaudos kąsnis – paršo koja – suskio (suskiaus) išpera – suskio (suskiaus) atbraila – šakalio vaikas – šuns kailis – šuns kumpis – šuns mėsa – šunų pakartuvė – velnio pluta – velnio sėkla – velnio skūra", – dėstė specialistė.

Vis dėlto pasakyti lietuvių kalbos žodžių, sinonimų, frazeologizmų skaičių sunku ir vargu ar įmanoma. Jų yra labai daug. Štai, pavyzdžiui, Antano Lyberio "Sinonimų žodyną" sudaro apie 5 200 sinonimų eilių, apimančių 27 000 žodžių ir frazeologizmų, "Frazeologijos žodyne" pateikti 24 000 frazeologizmų, "Lietuvių kalbos žodyne" aprašyta 0,5 mln. antraštinių ir paantraštinių žodžių, o žodynas rengtas iš 4,5 mln. žodžių, dar 0,7 mln. kortelių yra papildymo kartotekoje.

Nauda iš kompiuterio

Gyva kalba nuolat kinta. Kai atsiranda naujų daiktų, dalykų, kai pasikeičia mūsų žinios, suvokimas, kai norime būti originalūs, mums iškart reikia žodžių. Lietuvių leksiką nuolat papildo tiek specialistų siūlomi, tiek įvairių lietuvių kalbos vartotojų sukurti naujažodžiai. Jų pavyzdžių gausu Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne.

Nors lietuvių kalboje yra tik keturi pagrindiniai darybos būdai, darinių, ypač priesagų vedinių, dūrinių, yra labai daug.

"Lietuvių kalba darosi liberalesnė: pastaraisiais metais atsirado ir vis randasi kirčiavimo variantų, keičiasi, dažnai švelnėja bendrinės kalbos normų vertinimas, matome, kaip vieno stiliaus elementai pereina į kitą stilių. Kalbotyros specialistai vis dažniau dirba išvien su informatikos specialistais, nes lietuvių kalba keliauja ir į internetinę erdvę. Aš nuolat primenu studentams, kad daugybę su lietuvių kalba susijusių naudingų dalykų galima rasti tiesiog sėdint prie kompiuterio", – nustebino specialistė.

Pirmiausia, pasakojo J.Vaskelienė, galima naudotis Lietuvių kalbos išteklių informacine sistema, kurioje pateikta šešiolika suskaitmenintų žodynų, šešios kartotekos, keturios elektroninės lietuvių kalbos išteklių duomenų bazės, taip pat įvairiais tekstynais, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu, Lietuvių žargono baze. Jau paskelbtas "Bendrinės lietuvių kalbos žodyno" antraštynas ir dalis žodyno.

"Šiais laikais daug daugiau žmonių naudojasi virtualiais ištekliais, todėl labai svarbu, kad įvairių sričių specialistai rūpimus dalykus, tai yra žodžius, frazeologizmus, sinonimus, terminus, rašybos ir skyrybos taisykles, konsultacijų banką, pasaulio vietovardžius ir kita galėtų rasti keletą kartų paspaudę kompiuterio klavišus. Aš manau, kad turime ir išlaikyti tradicijas, ir kartu būti šiuolaikiški", – įsitikinusi specialistė.

Meilė – ne per prievartą

Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje (VLKK) daugiau negu metus dirbanti mokslininkė ir yra dviejų pakomisių – Gramatikos ir Vadovėlių – narė. Ji džiaugiasi, kad pildomas Lietuvos Respublikos terminų bankas – Kalbos komisijos posėdžiuose nuolat aprobuojami terminų straipsnių rinkiniai, vertinami terminų žodynai. Kalbos komisijos veiklos sričių yra daug ir įvairių: nutarimų, rekomendacijų, programų rengimas, rūpinimasis kalbos normomis, kalbos mokymu ir viešosios kalbos kultūros ugdymu, kalbotyros leidinių leidybos rėmimas ir begalė kitų.

Štai vienas ryškiausių šių metų įvykių VLKK veikloje – Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statuso pakeitimas. Komisija šį sąrašą nutarė panaikinti kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonę, nes dauguma Komisijos narių mano, kad Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas yra pasenęs, neatspindi dabartinės kalbos normų. J.Vaskelienė sutinka su žmonėmis, kurie sako, kad neretai didesnį poveikį daro prevencija, o ne baudimas.

"Aš asmeniškai manau, kad meilės kalbai draudimu ir baudimu neįskiepysi. Aš tikiu, kai kam gal atrodo naiviai, kad žmogus turi būti sąmoningas. Lietuvoje yra daug kalbos atmainų: mes turėtume suprasti ir priprasti vieną iš jų vartoti pasirinkdami pagal situaciją, pagal atliekamą kalbos funkciją. Mes juk žinome, kaip reikia elgtis, kaip reikia rengtis vienu ar kitu atveju, taip pat turėtume žinoti, kada yra tinkama kalbėti bendrine, o kada kokia kitokia lietuvių kalbos atmaina. "Pasirinkti tinkamą kalbos variantą, ir apskritai kalbos etiketo turėtų būti mokoma pavyzdžiu ir šeimoje, ir visose ugdymo įstaigose – nuo darželio iki universiteto", – tvirtino J.Vaskelienė.

Labai svarbus ir žiniasklaidos – spaudos, radijo, televizijos – vaidmuo. Docentės įsitikinimu, žiniasklaidos atstovai turėtų rūpintis kalba ne bijodami baudų, o norėdami išlaikyti lygį ir būti pavyzdžiu. "Kalbininkai niekada nevaržė ir netaisė privačios žmonių kalbos. O viešai kalbėti lietuvių bendrine kalba išsilavinusiam žmogui turėtų būti savaime suprantamas ir įprastas dalykas", – savo nuomone dalijosi J.Vaskelienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O dar

O dar portretas
,, judumas", ,,snygis"...

Ai

Ai portretas
Jokie žodynai ir turtai lietuvių kalbos neišgelbės, jei kalbos komisijantai gali nebaudžiami veisti tokias nesąmones kaip "stebėsena"...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių