„Pienocentro“ galvosūkis: kaip ištaisyti klaidas?

Atliko patikrinimą

Dar rugsėjį buvo sustabdyti Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės sankirtoje stovinčio „Pienocentro“ tvarkybos darbai, nes padaryta grubių pažeidimų – tinkas ne teptas, o purkštas. Tai prieštarauja suderintam projektui. Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai dar kartą apžiūrėjo pastatą.

„Padaryta blogai, bet norime, kad būtų gerai. Reikia atsukti visą šitą reikalą atgal ir kad fasadas būtų tvarkomas tinkamai. Visas fasadas buvo nupurkštas sintetiniu tinku. Tai ne restauracija.

Jei tai būtų naujas pastatas, galima taip daryti, bet dabar tokie darbai nieko bendro su projektu neturi. Kiemo fasadas – nepurkštas, bet ten ir nebuvo reikalavimo išlaikyti technologiją“, – pastebėjo KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Tokio atvejo nebuvo

Pasak paveldosaugininkų, Kaune nebuvo tokio įžūlaus bandymo sudarkyti istorinį pastatą, todėl nėra ir praktikos, kaip tokias klaidas taisyti. Specialistų komandos ieško būdų, kaip nupurkštą tinką pašalinti ir, išlaikant reikiamą technologiją, nutinkuoti pastatą projektą atitinkančiu  tinku.

„Ko gero, dabar šį tinką reikės lupti nuo sienų, bet, žinote, dabar senas tinkas paskandintas su nauju. Čia tas pats, kaip uždažyti kokią freską. Todėl dabar aiškinamės, kaip nuo sienų panaikinti tą blogį, bet tokios patirties nėra, nes nebuvo tokio atvejo“, – „Kauno dienai“ teigė S. Stoškus.

„Projektai tikrinti, juose – viskas gerai, bet užėjo rangovams kažkokia protu nesuvokiama pilnatis ir jie elitinę Kauno vietą pabandė sutvarkyti mažiausia kaina. Nors pastato savininkas – tikrai ne pats neturtingiausias, kad negalėtų padaryti, kaip reikia, bet susirado rangovus, kurie neturi jokio supratimo, kaip tvarkyti paveldo objektus.

Įmonė – be atestato, turi vos kelis darbuotojus. Tie pasisamdė kitus subrangovus ir padarė tokią nesąmonę. Tie žmonės – geri statybininkai, be ne restauratoriai. Aišku, darbų nesužiūrėjo ir darbų prižiūrėtojas, nors jis ir turi paveldo objektų tvarkybai reikiamus atestatus. Kažką pražiūrėjo ir techninis prižiūrėtojas. Dabar – visų karas su visais, nes visiems blogai. Einame į UNESCO su tarpukario modernizmu, bet išėjo taip, kad likome apspjaudyti“, – teigė paveldosaugininkas.

Jis pripažino, kad „Pienocentro“ pastatas dar kurį laiką bus apjuostas pastoliais ir atvirukinė Kauno vieta slėpsis už metalinių strypų ir atsilupusio tinklelio, nes artėja žiema, atvėsęs oras nepalankus fasado tvarkymo darbams atlikti. „Dabar juk minusinė temperatūra. Negalima net kalbėti apie jokius atstatymus. Teks laukti pavasario“, – pridūrė S. Stoškus.

Įžūlu: „Pienocentro“ rangovai pasirinko paprastesnį variantą ir tinką purškė, tad dabar neaišku, kaip teks taisyti broką. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kirtis per kišenę

Paveldo ekspertas dienraščiui aiškino, jog, tvarkant pastatą, reikės, kad sienų tinko būklė būtų sugrąžinta į pradinę padėtį. Gali būti, kad istorinis tinkas negrįžtamai prarastas, sunaikintas.

Tokiu atveju rangovams teks susimokėti dar didesnę baudą. Šiuo metu bauda paskirta už netinkamai atliktus darbus, o kai paveldo komisija baigs skaičiuoti žalą, teks atlyginti ir ją.

„Jau rangovams paskirtos ir baudos, ir negaus savivaldybės paramos. Baudos paskirtos ir techniniam prižiūrėtojui, ir darbų vadovui, projekto architektui. Jie nesiginčijo ir jas sumokėjo. Rangovams bauda siekia beveik 7 tūkst., kitiems – keli šimtai eurų. Be to, sudaryta ir žalos komisija, kuri tiksliai įvertins padarytą žalą. Kol kas tikslių skaičių nėra, bet kalba eina apie šešiaženkles sumas“, – nurodė KPD Kauno skyriaus vadovas.

Aiškinamės, kaip nuo sienų panaikinti tą blogį.

Aplaidumo pavyzdys

Kauno savivaldybės atstovai pripažįsta: pačioje Laisvės alėjos širdyje esantys „Pienocentro“ rūmai – vienas svarbiausių tarpukario modernizmo pavyzdžių. Visa pastato tvarkymo istorija kelia apmaudą.

„Vertiname kaip labai aplaidų, neatsakingą darbą, tačiau dėsime visas pastangas, kad šis valstybės paminklas būtų tinkamai sutvarkytas, puoštų Kauno miestą ir puoselėtų istorinį paveldą“, – kad šis pastatas netaps amžinųjų statybų vieta, vylėsi Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Kiek anksčiau jis dienraščiui aiškino, kad „Pienocentro“ rūmai – viena svarbiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros ikonų, neabejotinai prisidėjusiu ir prie to, kad mūsų miesto modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

„Pastato fasadas dengtas granitiniu tinku. Šis apdailos būdas buvo vienas pagrindinių ketvirtajame dešimtmetyje statytų Kauno pastatų. Ir tuomet, ir dabar tai nėra pigi ar paprasta technologija. Todėl savivaldybė per Paveldotvarkos programą iš miesto biudžeto skiria paramą tokiems fasadams restauruoti, palengvindama finansinę naštą pastatų savininkams. Tačiau kartu juos įpareigojame atliekant darbus laikytis paveldo tvarkybos reglamentų“, – nurodė S. Rimas.

Per Paveldotvarkos programą „Pienocentro“ fasado darbams iš miesto biudžeto buvo skirta 58,8 tūkst. eurų. Visi fasado tvarkymo darbai turėjo būti atlikti iki lapkričio pabaigos. Kadangi KPD sustabdė tvarkybos darbus, nutraukta ir šiam objektui skirta miesto parama.

Žala: per vėjo plaikstomą tinklą matyti, kad visas pastato fasadas padengtas tinku, kuris neatitinka paveldosaugos reikalavimų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Tylos siena

Koks likimas laukia „Pienocentro“ pastato, dienraštis bandė pasiteirauti darbus atlikusių rangovų, prižiūrėtojų ir pastato savininkų, tačiau jie, kaip susitarę, nekėlė telefono ragelio.

2018 m. įvyko Laisvės al. 55-uoju numeriu pažymėto pastato viešasis aukcionas. Jį iš Kauno technologijos universiteto už 1,2 mln. eurų nupirko bendrovė „Tranvia“. Dabartiniai savininkai taip pat viešai neišsakė pozicijos, ką darys su „Pienocentro“ rūmais, ar ieškos naujų rangovų, ar pajėgs finansiškai atlaikyti praradus miesto paramą ir dėl darbų broko, tikėtina, išaugus bendrai tvarkybos darbų kainai. Viešai nurodytu telefonu prisiskambinti savininkams nepavyko.

Darbų techninis prižiūrėtojas ir vadovas Mykolas Nedašauskas, KPD sustabdžius tvarkybos darbus, taip pat atsitvėrė tylos siena ir į skambučius neatsako.

Žala nepadaryta?

„Pienocentro“ tvarkybos darbus atlieka bendrovė USBI. Rekvizitai.lt nurodytu telefono numeriu atsiliepusi moteris tikino, kad su šia įmone nieko bendro neturi. Registrų centre įvardytas dabartinis USBI vadovas Mantas Deikus, tačiau jo pateiktu telefono numeriu atsiliepęs vyras sakė, kad anksčiau buvo minėtos įmonės vadovu, tačiau dabar ten nebedirba, todėl ir negali nieko komentuoti. M. Deikus „Kauno dienai“ komentarą pateikė el. paštu.

Dienraštis rangovų pasiteiravo, kodėl sienos tinkuotos nesilaikant projekte suderintos technologijos.

„Tvarkybos darbų projekte nebuvo nurodytas konkretus tinko įrengimo būdas. Darbų vykdymui buvo pasitelktas reikiamą kvalifikaciją turintis kultūros paveldo specialistas, kuris darbų atlikimo sprendinius derino su techninės ir projekto vykdymo priežiūros specialistais. Darbų atlikimo metu Kultūros paveldo departamentui atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad yra parinkta netinkama darbų atlikimo technologija“, – aiškino USBI vadovas M. Deikus.

Jis įsitikinęs, kad į UNESCO paveldo sąrašą įtraukto tarpukario modernizmo architektūros šedevrui nėra padaryta jokios žalos.

„Žala nėra padaryta. Objekto vertingoji savybė – saugomas granitinis tinkas – nėra sunaikintas ar kitaip sugadintas, o tik dalyje fasado ploto padengtas netinkamos technologijos tinku. Pašalinus šį tinką ir objektą atstačius į pradinę padėtį, žalos klausimas bus išspręstas“, – teigė M. Deikus.

Pasak USBI vadovo, KPD bendrovei paskirta bauda jau apmokėta. „Įvertinus Kultūros paveldo departamento specialistų išsakytas pastabas matome, kad atliekant tvarkybos darbus buvo padaryta klaidų, dėl kurių atsakomybė tenka mums kaip Rangovui. Dėl nuobaudos nesiginčijome ir ją apmokėjome“, – nurodė M. Deikus.

„Kauno diena“ rangovų pasiteiravo, ką ketina daryti toliau, kaip tvarkys „Pienocentro“ fasadą. O gal yra svarstymų tvarkybos darbus perleisti kitiems?

„Pagal KPD specialistų reikalavimus ir rekomendacijas parengsime netinkamos technologijos tinko pašalinimo sprendinius ir gavus reikiamus suderinimus nedelsiant atliksime darbus. Pagal poreikį pasitelksime papildomus specialistus ar specialiąsias technologijas taikančius subjektus“, – dėstė USBI vadovas.

Procesas vilkinamas

„Kauno diena“ kone prieš metus skelbė, kad bendrovė USBI neturi reikiamų atestatų, leidžiančių tvarkyti paveldo objektą. Tokį atestatą turi tik darbų vadovas M. Nedašauskas. Pagal galiojančią tvarką, to pakanka, tačiau kultūros ministras Simonas Kairys dienraščiui yra sakęs, kad tvarka keisis.

Tačiau iki šiol įstatymo korekcijos klaidžioja Seimo koridoriais ir jau naujajai valdžiai teks spręsti, ar griežtinti paveldo objektų tvarkybos taisykles, kad daugiau asmenų turėtų reikiamus atestatus ir galėtų užtikrinti, kad visi darbai būtų atliekami taip, kaip numatyta projekte.

„Naujajame Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatyme išplečiamas žmonių ratas, kurie turi būti atestuoti: reikiamą kvalifikaciją turėtų turėti ne tik darbų vadovas, techninis prižiūrėtojas ir projektuotojas, tačiau ir bet koks, net ir žemesnio lygio darbų vadovas. Be to, bus įvedamos atestavimo kategorijos. Tik pagalbiniams darbuotojams atestatų nereikėtų. Dabar yra situacijų, kai atliekama rekonstrukcija, o statybų aikštelėje tuo metu nėra nė vieno, kuris turėtų atestatą“, – dabar „Kauno dienai“ aiškino laikinasis kultūros ministras S. Kairys.

Jis aiškino, kad nauja įstatymo redakcija aiškiau apibrėš statybų ir tvarkybos sąvokas. Tai esą leis griežčiau kontroliuoti kultūros paveldo objektams taikomus reikalavimus, nes dabar, pagal tai, kaip surašomi dokumentai ir įvardijama, ar bus naujai statoma, ar atliekami tvarkybos darbai, gali žymiai skirtis darbų kaina. Kai nėra konkretumo ir aiškumo, atsiranda galimybė neskaidriems susitarimams, paveldo objektų tvarkybos taisyklių interpretacijoms.

„Visais aplinkiniais keliais bandoma pakenkti šiam įstatymui išvysti dienos šviesą. Manau, kad bus sunku jį patvirtinti. Tikrai yra suinteresuotų asmenų, kurie nenori, kad įstatymas būtų priimtas. Tokio proceso vilkinimas, randami vis nauji argumentai, įvairių asociacijų raštai rodo didelį pasipriešinimą, kad tik sistema nesikeistų. Per praėjusią Seimo kadenciją nuėjome tik iki įstatymo pateikimo stadijos, svarstymas ir priėmimas keliasi į naują kadenciją“, – teigė S. Kairys.

Pasak laikinojo kultūros ministro, „Pienocentro“ tvarkybos darbų istorija rodo ne tik įstatymo, bet ir mentaliteto spragas. „Tai rodo nepagarbą paveldui. Matysime, kaip ši situacija rutuliosis, galbūt čia jau apskaičiuota, kad pigiau sumokėti baudas, negu padaryti darbus tinkamai. Labai svarbu, kad paveldosaugininkai nustatytų, kas nevykdė savo pareigų. Tai brutulaus, keisto mentaliteto aktas. Taip tiesiog neturi būti“, – teigė S. Kairys.