Kanuose įteikta Auksinė palmės šakelė

Turkijos režisierius Nuri Bilge Ceylanas (Nuris Bilgė Džeilanas) šeštadienį laimėjo Kanų festivalio „Auksinę palmės šakelę“ už dramą „Žiemos miegas“ (Kış Uykusu), kuri pakerėjo auditoriją nepaisant savo lėtai besiklostančio veiksmo, kuris trunka daugiau kaip tris valandas.

Komisijai pirmininkavusi režisierė iš Naujosios Zelandijos Jane Campion (Džein Kempion) įteikė prestižinį apdovanojimą N.B.Ceylanui, kuris įveikė 17 kitų varžovų, tarp jų tokius garsius kūrėjus kaip Davidą Cronenbergą (Deividą Kronenbergą ), Jeaną-Lucą Godard'ą (Žaną Liuką Godarą) ir už juostą „Artistas“ (The Artist) „Oskarą“ pelniusį režisierių Michelį Hazanavicių (Mišelį Hazanavičių).

Tai pirmas Turkijos triumfas šiame didžiausiame pasaulio kino festivalyje nuo 1982 metų, kai Yilmazo Guneyo (Jilmazo Giunejo) juosta „Kelias“ (Yol) pasidalijo pagrindinį Kanų apdovanojimą su Costa- Gavrasu, pateikusį konkursui filmą „Dingęs be žinios“ (Missing).

55 metų N.B.Ceylanas dedikavo apdovanojimą Turkijos jaunimui, kuris „neteko gyvybių“ per smurtingus antivyriausybinius protestus, prieš metus sudrebinusius Turkiją.

Julianne Moore (Džulian Mur) laimėjo geriausios aktorės apdovanojimą už vaidmenį D.Cronenbergo kandžioje satyroje „Žvaigždžių žemėlapis“ (Maps to the Stars), kurioje ji įkūnijo lėkštą žvaigždutę.

Prizas už geriausio vyro vaidmenį atiteko britui Timothy Spallui (Timočiui Spolui), kuris biografinėje Mike’o Leigh (Maiko Li) juostoje „Ponas Terneris“ (Mr. Turner) suvaidino 19 amžiaus tapytoją Joseph ą Turnerį (Džozefą Ternerį).

T.Spallas, kuris yra laimėjęs kovą su vėžiu, tramdydamas ašaras dėkojo komisijai ir Dievui, kad „tebėra gyvas.“

Bennettas Milleris (Benetas Mileris) buvo apdovanotas geriausio režisieriaus prizu už tikrais įvykiais paremtą Holivudo filmą „Lapių medžiotojas“ (Foxcatcher). Šioje juostoje pasakojamą apie multimilijonieriaus Johno du Ponto (Džono diu Pono) įvykdytą žmogžudystę.

Kritikai šiltai sutiko jau trečiąjį meninį 47 metų režisieriaus filmą po „Kapotės“ (Capote) ir „ Žmogaus, pakeitusio viską“ ( Moneyball), o žiūrovus ypač pavergė komiškais vaidmenimis išgarsėjęs Steve'as Carellas (Stevas Karelas), kurį šįsyk suvaidino paranojos kamuojamą J.du Pontą.

„Iš tikrųjų svarbu, kai esi remiamas, kai turi žmonių, kurie tavimi tiki“, - pareiškė B.Milleris.

Kanų festivalio „Didįjį prizą“ namo išsiveš Italijos režisierė Alice Rohrwacher (Alisė Rorvacher), viena iš dviejų konkurse dalyvavusių moterų, kuris jai atiteko už lyrišką žvilgsnį į kaimišką bitininkų šeimos gyvenimą „Stebuklai“ ( Le meraviglie) .

O Žiuri prizą pasidalijo jauniausias ir seniausias kino kūrėjai - 25 metų debiutantas Xavier Dolanas (Ksavjė Dolanas) už savo inovatyvią dramą „Mommy“ ir 83 metų kino legenda J.-L.Godard'as, pristatęs 3D filmą "Sudie kalbai" (Adieu au Langage).

Geriausio scenarijaus apdovanojimą laimėjo Andrejaus Zviagincevo juosta „Leviatanas“ — biblinę istoriją interpretuojanti šiurpi drama, kurioje pasakojama apie korumpuotą vieno miestelio merą, piktnaudžiaujantį valdžia.

N.B.Ceylanas jau yra Kanuose laimėjęs kitų apdovanojimų už savo ankstesnius filmus „Tolimas“ (Uzak), „Metų laikai“ (İklimler), „Trys beždžionės“(Üç Maymun) ir „Kartą Anatolijoje“ (Bir Zamanlar Anadolu'da).

„Žiemos miegas“, kurios veiksmas rutuliojasi vaizdingame Kapadokijos regione, sulaukė entuziastiškų vertinimų iš kart po savo premjeros Kanuose, po kurios žiūrovai salėje plojo atsistoję.

Filme 59 metų Halukas Bilgineris (Chalukas Bilgineris), žinomas tarptautinei auditorijai iš britų muilo operos „ Istenderiai “ (EastEnders), suvaidino į pensiją pasitraukusį turtingą aktorių, kuris gyvena su gerokai jaunesne žmona — ją įkūnijo 28 metų įspūdinga Melisa Sozen (Melisa Siozen) ir savo neseniai išsiskyrusia seserimi. Pastarąjį vaidmenį atliko 54 metų populiari komedinių vaidmenų atlikėja Demet Akbag (Demet Akbah).

Įtempta šeimyninė drama, pagrįsta Antono Čechovo apsakymais, rutuliojasi keistokame viešbutyje, kuriame apsistoja turistai ir motokroso entuziastai, atvilioti į raižytą regioną.

H.Bilginerio vaidinamas Aidinas atokioje kaimo bendruomenėje gyvena it koks maloningas monarchas, kuris gali būti ir geraširdiškas kaimiečiams, o gali juos ir griežtai pamokyti.

Tačiau jis įsivaizduoja esąs kovotojas už apšviesto proto vertybes konservatyvioje musulmoniškoje Anatolijoje ir turtingos Turkijos kultūrinės tradicijos saugotojas.

Dažnai ilgi herojų dialogai, kuriuos parašė N.B.Ceylanas su žmona Ebru, kai kuriuos kritikus privertė priminti švedų režisierių Ingmarą Bergmaną, meistriškai siejusį moralinių klausimų kėlimą su asmeninėmis herojų dramomis.

E.Ceylan, kuri taip pat yra fotografė, režisierė ir aktorė, pripažino festivalio žurnalistams, kad rašymo su vyru procesas buvo „labai intensyvus - mes dažnai rimtai susikivirčydavome.“

Savo ruožtu N.B.Ceylanas išsakė „didelę nuostabą“, kad gauti šį garbingą apdovanojimą likimas jam lėmė istoriniais kino pramonei Turkijoje metais.

Jis pažymėjo, jog kaip tik šįmet Turkijos kinematografas švenčią šimto metų jubiliejų, ir pridūrė, jog tai didelis „sutapimas.“

12 dienų trukusį 67-ąjį Kanų kino festivalį prieštaringai pradėjo "Monako princesė" (Grace of Monaco) premjera.

Šis biografinis filmas, kuriame Nicole Kidman (Nikol Kidman) vaidina Monako kunigaikštienę, buvusią Holivudo aktorę Grace Kelly (Greis Keli), buvo nekantriai laukiamas, tačiau atidarymo filmo kūrėjams šventė šiame Prancūzijos Žydrosios pakrantės kurorte buvo saldžiai karti, nes Monako kunigaikščio šeima kategoriškai nepripažino „į tikrovę nepanašios“ juostos, o kritikai po išankstinės peržiūros neslėpė savo paniekos.

Laikraščio „The Guardian“ kino kritikas Peteris Bradshaw (Piteris Bradšo) pateikė vieną griežčiausių recenzijų šiam režisieriaus Olivier Dahano (Olivjė Daano) filmui, kurį pavadino „tokiu stebinamai mediniu, kad iš esmės jis kelia gaisro pavojų“.