- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos muzikos informacijos centras išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, bendradarbiaudamas su šalies muzikais ir M.K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojais – prof. Vytautu Landsbergiu ir pianistu Roku Zubovu.
„Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio muzikinės saviraiškos instrumentas, – teigia pianistas bei aktyvus Čiurlionio muzikos puoselėtojas R. Zubovas. – Jo muzika fortepijonui – tai tarsi menininko kūrybinė laboratorija, kurioje gimė drąsiausios jo muzikinės vizijos, kartais nelabai betelpančios į vienos meninės saviraiškos rėmus. Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio fizinio ryšio su muzika instrumentas, jo improvizacijų ir kūrybinių sprendimų ieškojimų laukas.“
Tačiau redaguoti ir išleisti M.K. Čiurlionio kūrinius – toli gražu nėra paprasta, mat kompozitorius gan dažnai neužrašydavo savo kompozicijų iki galo. Žvelgiant į eskizinės būklės kūrinius, redaktoriui kyla itin svarbus klausimas, ką daryti: ar palikti taip, kaip yra rankraštyje, ar mėginti rekonstruoti, interpretuoti, spėti, pasitelkiant to meto kompozicinę praktiką, ir prirašyti trūkstamus taktus. Dar kitaip tariant – redaktoriui iškyla dilema, kaip netapti naujuoju kūrinio autoriumi, o tik subtiliai ir taktiškai pateikti atlikėjams galimą interpretaciją.
Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio fizinio ryšio su muzika instrumentas, jo improvizacijų ir kūrybinių sprendimų ieškojimų laukas.
„Kūrinių fortepijonui rinktinę“ sudarė ir redagavo M.K. Čiurlionio proanūkis, pianistas R. Zubovas. Tai solidus, beveik 100 puslapių leidinys, kuriame galima rasti visus į Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso programą įtrauktus kūrinius: tiek ankstyvosios, tiek ir vėlyvosios kūrybos laikotarpio kompozicijas, kaip kad Fuga b-moll, ar variacijų ciklus „Sefaa Esec“, „Besacas“ ir kt. Rinktinė buvo rengta, tikslinama bei redaguojama net du metus.
Kaip sako redaktorius R. Zubovas: „Šiame leidinyje siekta išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnį autoriaus tekstą. Kai kurie čia pateikiamų kūrinių buvo paties kompozitoriaus rengti atlikimui, pagal jų redakcinius pažymėjimus galime susidaryti vaizdinį, kokios savo kūrinių interpretacijos iš atlikėjų laukė pats autorius.“
Rokas Zubovas, D. Matvejevo nuotr.
Sprendžiant redagavimo galvosūkį, prof. Vytautas Landsbergis pateikė savo viziją, praturtindamas M.K. Čiurlionio kūrinius dinamine raiška ar pridėdamas faktūrinio sodrumo. Rinktinėje „Mažoji sonata. Mūsų dainelės“, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose daugiausiai gvildeno M.K. Čiurlionio kūrybą, suredagavo ir išleido tuos Čiurlionio kūrinius, kuriuos gan dažnai pats atliko koncertų metu Lietuvoje ir užsienyje.
„Mažoji sonata“ – tai paties profesoriaus sugalvotas pavadinimas, kur keturi kūriniai (VL 269–271a) sugulė į senovinę sonatos formą. „Turiu viziją, kad ši „Mažoji sonata“ galėtų įsitvirtinti pianistų repertuare kaip didesnis, visapusiškas kūrinys ir, galbūt, būtų tinkamas Čiurlionio pianistų konkursui.“
Antroji rinktinės dalis pavadinta „Mūsų dainelės“. Čia bus galima rasti M.K. Čiurlionio liaudies dainų aranžuotes, mažas variacijas. Redaktorius jas praplečia, kai kur pasodrina faktūrą, kai kur naujai sudėlioja dalis: „Man norėjosi iš pavienės dainos padaryti didesnį kūrinį, patrauklesnį koncertiniam atlikimui. Todėl jos dažnu atveju yra praplėstos. Aš tiesiog siūlau tokį variantą, kaip pats groju, kaip skambinu savo koncertuose.“
Rinktinėje variacija „Lietuviška lopšinė“ apskritai yra skelbiama pirmą kartą. Ją kažkada iš atminties užrašė sesuo Jadvyga Čiurlionytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Druskininkuose atidengta atminimo lenta rašytojui R. Gaveliui1
Druskininkuose šią savaitę atidengta atminimo lenta rašytojui Ričardui Gaveliui, tai padaryta per visame pasaulyje minimą Kultūros dieną. ...
-
Vilniuje atidaromas naujas istorinis kultūrinis maršrutas „Samuelio Bako keliu“
Kitą savaitę Vilniuje oficialiai atidaromas naujas kultūrinis istorinis maršrutas „Samuelio Bako keliu“. ...
-
Kauno simfoninis orkestras per tiesioginę transliaciją kvies mėgautis klasikine muzika1
Šeštadienio vakarą rengiamas Algimanto Treikausko vadovaujamo Kauno miesto simfoninio orkestro (vyriausiasis dirigentas Constantinas Orbelianas) koncertas „Klasikos vėjai“, kurį klausytojai galės stebėti Kauno miesto simfon...
-
Tarp aukso amžiaus ir Labirinto: šiuolaikinio miesto mitai1
Beveik lygiai prieš metus, pirmojo karantino pradžioje, reikalai mane atvedė į Kauną. Kai atvykau, buvo saulėtas, žvarbus ankstyvo pavasario rytas; apie pusę vienuolikos išėjau į Laisvės alėją. Pažiūrėjau į kairę, link Soboro, ta...
-
Vilnius kviečia tapti atviru visuomenei ir kultūrai Rotušės vadovu
Reprezentatyvi, bet atvira, miestiečius kūrybiškoms, bendruomeniškoms iniciatyvoms telkianti erdvė – tokia turi būti sostinės Rotušė, ir šios vizijos įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo jos vadovo, kurio paieš...
-
Gyvenimas gete žydų policininko akimis12
Netrukus pasirodysiantis kelių kauniečių spaudai parengtas Kauno geto žydų policininko dienoraštis leis kiek kitaip pažvelgti į įsigalėjusį holokausto įvaizdį. ...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
Rašytojų sąjungos leidykla siūlo keliauti saugiai – knygos, vedančios įvairiausiomis pasaulio kryptimis
Įpusėjus pavasariui, visiems maga traukti į kelionę. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia keliauti visomis pasaulio kryptimis, o saugiausia tai daryti: žinoma, skaitant knygas. Pristatome naujausias ir netrukus pasirodysiančias leidyklos...
-
Šimtmečių istoriją menantys statiniai – prieglobstis ieškantiems ramybės
Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, stovi barokinė Išganytojo bažnyčia, dar žinoma kaip Vilniaus Viešpaties Jėzaus, arba Vilniaus trinitorių, bažnyčia. Šalia jos jau beveik ketvirtį amžiaus veikia joanitų vienuolynas, susibūrė a...
-
Pasaulio spaudos fotografijos apdovanojimą pelnė apsikabinimo pandemijos metu nuotrauka
Danų fotografas Madsas Nissenas (Masas Nisenas) už savo nuotrauką, kurioje įamžino vienų senelių namų Brazilijoje gyventojos ir sveikatos apsaugos darbuotojos apsikabinimą po mėnesius trukusios izoliacijos, ketvirtadienį pelnė prestižinį Pasaulio...