Apžvalginė keramikos paroda „Pavasaris“ peržengia žanrų ir išraiškos kanonų ribas

Šiemet Keramikos muziejus mini savo 30-metį. Jubiliejinių metų pradžią papuošė jo salėse, Kauno rotušės rūsiuose, neseniai įkurdinta įspūdinga keramikų kūrybinė ataskaita. Parodoje savo darbus iš molio ir porceliano, atliktus įvairiomis technikomis, rodo pusšimtis autorių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių.

Vienas dailininkas šmaikščiai pavadino savo kompoziciją iš daugybės puodynėlių „Keramiko košmaru“. Tačiau tradicinės buitinės keramikos šioje parodoje nerasime nė kvapo – kūriniai drąsiai peržengia žanrų, senųjų išraiškos kanonų ribas, velkasi skulptūros, konceptualaus objekto drabužį.

„Kolegos labai entuziastingai atsiliepė į organizatorių kvietimą pateikti savo kūrinius. Aišku, parodos dalyviams kėlėme ir tam tikrų reikalavimų. Darbai turėjo būti ne senesni kaip dvejų metų, ribojome jų dydį, pageidavome, kad keramika būtų kūrinių dominantė, nes kai kuriuose darbuose jungiamos įvairios medžiagos“, – pasakojo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus keramikų sekcijos, vienijančios 69 narius, pirmininkė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins.

Kaune surengtoje parodoje labai aktyviai dalyvauja ir sostinės keramikai: savo naujus darbus atvežė dvidešimt autorių.

„Šie įtaigia aura apgaubiantys rūsiai yra vienintelis Lietuvoje likęs svetingas keramikos prieglobstis. Čia matome visą jos tėkmę – istoriją, praėjusių dešimtmečių klasiką, dabarties ieškojimus. Džiaugiamės, kad Keramikos muziejus švenčia jau trisdešimtąjį gimtadienį ir sėkmingai tebegyvuoja džiugindamas menininkus ir lankytojus“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos keramikų sekcijos pirmininkas Gvidas Raudonis.

Menotyrininkė Raimonda Kogelytė-Simanaitienė pastebėjo, kad nors šios apžvalginės parodos ir nevienija tema, ji neatrodo suneštinė: gerą įspūdį palieka kūrinių meninė kokybė, autorių kūrybiniai ieškojimai, leidžiantys žiūrovui susidaryti įspūdį, kur link eina šiandieninė lietuvių keramika.