Garbingas siuvimo mašinos jubiliejus

Dar visai neseniai siuvimo mašiną buvo galima rasti beveik kiekvienuose namuose. Dabar, jeigu ir yra, praradusi savo pirminę funkciją, ji tarnauja daugiau kaip papuošalas ar interjero detalė. Siuvimo mašinos išradimas XIX a. laikomas vienu svarbiausių per žmonijos istoriją, dėl kurio autorystės net virė arši kova.

Nuostabusis išradimas

Siuvimo mašinos tėvynė – JAV. 1845 m. išradėjas Elias Howe'as visuomenei pristatė savo sukurtą siuvimo mašiną, kuri spartumu galėjo pakeisti penkias įgudusias rankomis siuvusias siuvėjas. Po metų jis gavo patentą adatai su kiauryme apačioje. Tačiau jo sukurtų siuvimo mašinų nei Amerikoje, nei Didžiojoje Britanijoje niekas nepirko. Netrukus, 1851 m., verslininkas, išradėjas (ir net aktorius) Issacas Meritas Singeris užpatentavo pirmą praktišką siuvimo mašiną "Singer", konstrukcijoje panaudodamas ir E.Howe'o adatą.

Tais pačiais metais jis ir teisininkas Edwardas Clarkas Niujorke įkūrė "Singer" siuvimo mašinų kompaniją, pavadintą "I.M.Singer ir Co". Kiti gamintojai taip pat sėkmingai naudojo E.Howe'o išradimą. Pastarasis pradėjo bylinėtis teismuose ir laimėjo. Buvo pripažinta, kad E.Howe'ui nuo kiekvienos "Singer" ir kitų gamintojų JAV parduotos siuvimo mašinos atitektų penki doleriai, o kitose šalyse – vienas doleris.

Pasaulinis "Singer" triumfas

Dėl ypač sėkmingos vadybos ir išmanios reklamos jau 1855 m. "Singer" tapo didžiausia tarptautine kompanija pasaulyje. 1870 m. buvo sukurtas "Singer" prekės ženklas – raudona "S" raidė su siuvančia mergina. 1890 m. jis tapo vienu žinomiausių prekės ženklų. 1899 m. pasaulyje buvo parduota milijonas "Singer" siuvimo mašinų.

Pirmas "Singer" siuvimo centras, kuriame rengti siuvimo kursai, buvo atidarytas 1927 m. JAV. Tokia patirtis pritaikyta ir kitose šalyse: visame pasaulyje (taip pat ir tarpukario Lietuvoje) sukurtas agentų, siūlančių išsimokėtinai pirkti siuvimo mašinas, tinklas, organizuoti nemokami "Singer" siuvimo ir siuvinėjimo kursai.

1906 m. centrinė "Singer" būstinė įsikūrė Niujorke, specialiai pastatytame 47 aukštų dangoraižyje. Tai buvo pirmasis toks pastatas pasaulyje ir už jį tuo metu buvo aukštesnis tik Eifelio bokštas Paryžiuje.

"Singer" įmonė rūpestingai registravo kiekvieną savo pagamintą mašiną, todėl ir dabar pagal ant korpuse esantį jos serijos numerį įmonės interneto svetainėje galima nustatyti, kokiais metais ir kuriame fabrike ji buvo pagaminta.

Saugoma ateities kartoms

Įkvėpti "Singer" sėkmės siuvimo mašinas ėmė gaminti ir kiti gamintojai. Dar viena labai garsi amerikietiškoji siuvimo mašinų įmonė – "White". Nors kokybės prasme joje gamintos siuvimo mašinos (išsiskyrusios dailiu mediniu staliuku su stalčiukais) laikytos antromis po "Singer", būtent "White" siuvimo mašina buvo padėta saugoti į ateities kartoms skirtą laiko kapsulę – "Civilizacijų kriptą" JAV, Ogletorpo universitete.

Nuo XIX a. antrosios pusės ypač daug siuvimo mašinų gamybos įmonių veikė Vokietijoje. Žymiausios – "Gritzner", Naumann ir Seidel", "Pfaff".

Įdomi ir Sovietų Sąjungos siuvimo mašinų istorija. "Singer" siuvimo kompanija 1902 m. atidarė fabriką Rusijoje, Podolske. 1918 m. jį nacionalizavo bolševikai. Siuvimo mašinų gamyba buvo nutraukta. Fabrikas pradėjo gaminti metalinius puodus, keptuves, lygintuvus ir tik 1924 m. pasirodė pirmoji sovietų gamybos siuvimo mašina – valstybinė siuvimo mašina "Gosšveimašina". Tarpukario Lietuvos spaudoje labai reklamuota ir sovietinė siuvimo mašina "Union", kuria prekiavo "Lietūkis".

Siuvimo mašinų gamyba dažnai tapdavo postūmiu pakeisti įmonės veiklos rūšį. Dabar garsūs automobilių gamintojai "Pegeout" ir "Opel" taip pat kažkada gamino siuvimo mašinas. Įmonė "Grimme, Natalis ir Co" vietoj siuvimo mašinų pradėjo labai sėkmingai gaminti skaičiuotuvus "Brunsviga".

Siuvėjas ir jo įrangis

Siuvimo mašina buvo vienas pagrindinių siuvėjo darbo įrankių. Pačios siuvimo mašinos skyrėsi: senesniosios, primityvesnės buvo su rotacinės šaudyklės mechanizmu, dažniausiai vadintu laiveliu, čelnokėliu, naujesnės – su vertikaliu adatos vedikliu.

Siuvimo mašinos buvo rankinės arba kojinės. Pradedantis siuvėjas dažnai siuvo rankine. Rankines siuvimo mašinas patobulindavo, pritaisydavo joms kojinę pavarą. Keliaudamas siūti į užsakovo namus, siuvėjas gabendavosi ir savo siuvimo mašiną.

Tarpukario Lietuvoje pačios populiariausios buvo "Singer" siuvimo mašinos. Jomis prekiauta itin aktyviai, o "Singer" vardas tapo pačios siuvimo mašinos sinonimu. Siuvėjai jas vadino ir singerskomis, ir singerinėmis. Skyrėsi tik mašinų gamybos metai, jų dydis, nes ne visi siuvėjai iš karto galėjo įsigyti naują mašiną. Amatininkai turėjo ir po kelias siuvimo mašinas. Lietuvoje taip pat buvo paplitusios Vokietijos įmonėse gamintos siuvimo mašinos.

Sovietmečiu įsigyti naują siuvimo mašiną buvo jau sudėtingiau, neretai reikėjo pažinčių. Naudotas siuvimo mašinas pirkdavo ir turguose pas perpardavinėtojus, įsigydavo iš kitų siuvėjų. Siuvėjai siūdavo sovietų gamybos "Podolsk", "Čaika", suomiškomis "Tikka", lenkiškomis "Lucznik" siuvimo mašinomis. Senesnieji amatininkai mielai naudojosi ir laiko patikrintomis tarpukario siuvimo mašinomis.

Lietuviška – medinė

Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugoma daugiau kaip 50 siuvimo mašinų. Liepą muziejaus miestelyje, gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno, buvo atidaryta jų paroda, pavadinta "170 metų siuvimo mašinai".

Paroda papildė nuolatinę siuvyklos ekspoziciją, kurioje eksponuojamos įvairių tipų ir gamintojų siuvimo mašinos: nuo rankinių su plokštelėmis siuviniui padėti, pagamintų XIX a. viduryje, iki vėlesnių, kojinių, varomų elektra.

Parodoje lankytojai turi galimybę susipažinti ir su ypač unikaliu eksponatu iš Kėdainių krašto muziejaus – auksarankio lietuvio meistro XIX a. viduryje sukonstruota medine siuvimo mašina. Į muziejų ji pateko 1932 m. Beje, nuostabiausia, kad ši mašina veikia ir dabar – sukasi jos ratas, galima paminti pakoją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių