Pasak jos, kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinio kategorijoje į apdovanojimą pretenduoja ispanų ir australų „SMAR Architecture Studio“ kartu su vietos architektais „G. Natkevičius ir partneriai“ parengtas „Mokslo salos“ muziejaus projektas, taip pat – „IMPLMNT architects“ Panevėžyje suprojektuotas „Stasys Museum“ ir „Vilniaus architektūros studijos“ sostinės oro uosto išvykimo terminalas.

Gyvenamosios architektūros kategorijoje, kurioje sulaukta daugiausia – 41 – paraiškos, nominuoti „G. Natkevičiaus ir partneriai“ daugiabutis Kauno V. Putvinskio gatvėje, „Sprik“ daugiabutis Vilniaus Baltajame skersgatvyje, Vytauto Baltaus namas Gaižėnuose, „YCL studio“ vila Trakų rajone bei „Case Studio for Architecture“ vila Naujosios Vilnios Pramonės gatvėje.

„Architektūros fondo“ keliaujančios architektūros dirbtuvės, „Nebrau“ projektas Klaipėdos Minijos gatvėje, „INBLUM architects“ namas Vilniaus Žvėryne, „Studio ALTITUDES“ senovinių automobilių ekspozicija uostamiestyje ir jungtinis trijų studijų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektas nominuoti už tvarias inovacijas architektūroje.

Tuo metu už architektūros teoriją ir sklaidą į apdovanojimą pretenduoja Audriaus Ambraso monografija „Architektūra kaip galvosūkis“, Aušros Černauskienės parengtos Lietuvos betono architektūros apsaugos gairės bei Vaido Petrulio, Brigitos Tranavičiūtės ir Pauliaus Tautvydo Laurinaičio knyga „Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“.

Dar po penkis projektus nominuota kultūros paveldo objekto atnaujinimo ir konversijos, po tris – viešosios erdvės, komercinės architektūros ir urbanistikos kūrinių kategorijose.

Pasak Aplinkos ministerijos, nominantų sąrašą komisija sudarė įvertinusi 125 paraiškas.

Be to, vienam projektui bus skirtas didysis prizas, teikiamas geriausiam per pastaruosius dvejus metus realizuotam architektūros darbui. Jis bus renkamas iš visų devynių kategorijų nugalėtojų.

Kaip pažymėjo ministerija, paraiškas vertino šiems apdovanojimams sudaryta komisija, kurios narius delegavo Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos bei Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos ir („Vilnius Tech“) Kauno technologijos universitetai.

Anot komisijos pirmininko architekto Liutauro Nekrošiaus, kai kuriose srityse – pavyzdžiui, tvarių inovacijų, kurioje sulaukta tik penkių paraiškų – norėtųsi didesnio aktyvumo.

„Tai rodo, jog tvarumo tematika vis dar laukia proveržio architektūros praktikoje“, – pranešime cituojamas L. Nekrošius.

Tuo pačiu jis džiaugėsi, kad daugiau paraiškų sulaukiama teorijos kategorijoje. Architekto teigimu, tai demonstruoja „mūsų aplinką kuriančių profesijų brandą“.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerija, kad būtų užtikrintas nominantų vertinimo objektyvumas, komisijos nariai visą mėnesį gyvai lankys į sąrašą patekusius projektus.

Vertinimas remiasi Nacionalinių architektūros apdovanojimų nuostatuose numatytomis vertybėmis: architektūros kokybe, estetika, tvarumu, atvirumu, bendruomeniškumu, vietos pajautimu, inovatyvumu, Architektūros įstatyme įtvirtintais kriterijais.

Apdovanojimų ceremonija vyks birželio 30-ąją Juozo Miltinio dramos teatre, Panevėžyje.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai yra kas dvejus metus teikiami valstybiniai apdovanojimai, kuriuos organizuoja Aplinkos ir Kultūros ministerijos.

Šiais apdovanojimais, kaip pažymi rengėjai, siekiama skatinti aukštos kokybės architektūrą, darnų teritorijų planavimą ir visuomenės sąmoningumą apie aplinkos formavimo svarbą.