Trūksta spynos

„Mano rasto ir Lietuvos žmonėms priklausančio istorinio, kultūrinio lobio dalis yra dingusi. O kita dalis iki šiol neperduota Lietuvos valstybei. Turiu pagrindo manyti, kad pastarąją lobio dalį gali ištikti panašus likimas. Kartu su istorinėmis relikvijomis Lietuvos valstybė netektų ir dalies savo istorijos“, – žurnalistams ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė S. Poderis. Anot jo, KPD svetainėje paviešintame rastų daiktų sąraše trūksta trijų objektų, esančių jo padarytose nuotraukose, – sidabrinės lentelės, auksinio rutulio ir objekto, primenančio žmogaus kaulus.

Jis pabrėžė, kad tokios vertybės kaip valdovų valdžios simboliai, Vilniaus katedra, bažnyčios, jose esantis turtas ir kiti tautos kultūros objektai turi priklausyti valstybei.

S. Poderis tikino turintis įrodymų, kad 1931 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus katedroje buvo rasti ne trijų, o keturių Lietuvos valdovų palaikai, anot restauratoriaus, ketvirtieji – galimai Vytauto Didžiojo.

„Greta Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsbugaitės buvo ir dar vieno asmens palaikai, kurie, remiantis tarpukario mokslininkų liudijimais, turėtų būti identifikuojami kaip vieno iš reikšmingiausių Lietuvos valstybės valdovų Vytauto Didžiojo palaikai“, – teigė S. Poderis.

Pozicija: S. Poderis įsitikinęs, kad Vilniaus katedros požemiuose gali būti Vytauto Didžiojo palaikai. / Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

„Esu įsitikinęs, kad didžiausios to meto Europos valstybės valdovo Vytauto Didžiojo palaikai vis dar turi būti Vilniaus katedroje arba buvo joje bent jau iki tol, kol mano rastą Lietuvos visuomenei priklausantį lobį neteisėtai išėmė“, – sakė jis.

Kaip jau skelbta, S. Poderis dėl KPD veiksmų atidengiant Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Tą patį padarė ir viešoji įstaiga „Rūpi“.

Anot S. Poderio, jis į prokuratūrą kreipėsi dėl „pažeidimų išimant lobį“. „Kriminalistai gali kadras po kadro filmuotą medžiagą pažiūrėti, galbūt ir daugiau kažką nufilmavau, ko pats dar nematau. Norisi, kad būtų atliktas tyrimas ir nustatyta, kas ten atsitiko ir kur dingo šie daiktai“, – teigė jis. S. Poderis patikino prokuratūrai perduosiantis patvirtinančius įrodymus, kad arkikatedroje gali būti ir Vytauto Didžiojo palaikai.

„Šiandien pranešu, kad šį faktą patvirtinančius įrodymus išsiųsiu Lietuvos prokuratūrai, – teigė S. Poderis. – Turiu pagrindo manyti, kad dabar, atskleidus šio įrodymo turinį, lygiai kaip ir rasto lobio dalis, Vytauto Didžiojo palaikai ir jo įkapės iš Vilniaus katedros gali dingti, būti sunaikinti arba jų nebus galimybės surasti ir ištirti.“

Restauratoriaus teigimu, nuo tarpukario sklandė legenda, kad „tarp karalių buvo rastas dar vienas asmuo, tiktai nebuvo aiškių tiesioginių įrodymų“. „Šiandien mes turime tą įrodymą. Aš neteigiu, kad tai yra 100 proc. Vytauto palaikai. Juos reikia ištirti, padaryti DNR [tyrimą] ir taip toliau. Juos surasti, visų pirma, katedroje reikia. Bet mes turime raktą, reikia rasti spyną“, – teigė jis.

Perimti radinių neketina

S. Poderis atkreipė dėmesį į tai, kad insignijos nepriklauso valstybei ir vis dar nėra įtrauktos į registrą. Kilus nelaimei, pavyzdžiui, prasidėjus karui, anot S. Poderio, valstybei priklausančio kultūrinio paveldo apsauga rūpinasi atitinkamos institucijos, tad rastoms insignijoms tokiu atveju kiltų pavojus. „Šiandien, jeigu tai priklauso bažnyčiai, tai tas pats, kas priklauso man ar jums. Tiktai tai įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bet jūs sprendžiat, ką su jomis daryti, ne valstybė. Tą įsisąmoninti reikia. Dėl ko taip svarbu, kad jos būtų grąžintos valstybei“, – teigė S. Poderis. „Tai nėra lobyno dalis. [...] Lobyną sudaro liturginiai indai, procesiniai indai. Čia ne prie ko šitie dalykai yra prie lobyno“, – pridūrė jis.

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė teigė, kad šiuo metu baigiamas rengti įsakymas dėl kultūros objektų įrašymo į Kultūros vertybių registrą, dokumentas ministrui Šarūnui Biručiui bus pateiktas pasirašyti šiam grįžus iš atostogų.

„Šiuo įsakymu bus užbaigtas vertybių apsaugos teisinio statuso suteikimo procesas, bet vertybių apsauga įsigaliojo nuo pat šio proceso pradžios“, – BNS raštu perduotame komentare sakė viceministrė. Perimti insignijų valstybės nuosavybėn ministerija nesiruošia. „Šios vertybės visada buvo katedroje ir yra anksčiau rasto lobyno dalis, todėl perimti iš savininko nėra teisinio pagrindo“, – teigė I. Veliutė. – Juo labiau kad Bažnytinio paveldo muziejus jau geranoriškai paskolino pirmąją vertybę, kuri, restauratoriams pateikus ekspertizę ir leidimą, eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančioje parodoje.“

I. Veliutė tikino palaikanti S. Poderio iniciatyvą kreiptis į prokuratūrą.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę kreiptis į prokuratūrą ir, tiesą sakant, džiaugiuosi šia iniciatyva. Bus proga išsklaidyti abejones ir neabejoju, kad Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos dalysis turima informacija“, – teigė viceministrė.

Rinksis į posėdį

Seimo Kultūros komitetas ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ketina surengti bendrą posėdį, kurio metu būtų plačiau gilinamasi į susidariusią situaciją. „Mes, Kultūros komitetas, planuojame su Laisvės kovų ir atminties komisija, su Dariumi Jakavičiumi, pasidaryti posėdį. [...] Jeigu visuomenė kelia klausimų, į juos reikia atsakyti. Pasikviesime profesionalių istorikų, tos srities žinovų ir pakalbėsime apie šitą temą dar kartelį“, – BNS sakė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas. Anot jo, į posėdį galbūt bus pakviestas ir pats S. Poderis. „Pakviesime ir jį. Nematau problemų pasikviesti ir jį, tegu išdėsto savo poziciją, manau, kad kad čia nieko tokio“, – teigė K. Vilkauskas.

Katedros požemiuose gruodį buvo išimtos per Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės laidojimo karūnos, kitos vertybės. Taip pat – Barboros Radvilaitės pomirtinė karūna ir kitos insignijos; slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės, puošusios šv. Kazimiero koplyčią, votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Dailės kūrinių restauratorius S. Poderis tvirtino apie slaptavietę su vertybėmis žinojęs pastarąjį dešimtmetį ir kaltino Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą. S. Poderis teigė slaptavietę atradęs, kai ekskursijos katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera, ir apie atradimą informavęs šalies vadovus.

Kultūros ministras Š. Birutis po šių pareiškimų tvirtino, kad Vilniaus arkikatedros požemiai bus saugomi stipriau, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva.

Be to, insignijos, apie kurias pranešta sausio pradžioje, buvo išimtos nedalyvaujant KPD atstovams ir jų neinformavus apie procesą, išėmimas nebuvo filmuojamas.

Dėl to KPD vasario pradžioje Vilniaus arkivyskupijai skyrė 868 eurų baudą.

Arkivyskupija priekaištus atmeta

Vilniaus arkivyskupija atmeta restauratoriaus S. Poderio įtarimus, esą atidengiant katedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas dingo dalis lobio. Pasak Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatoriaus kunigo Mykolo Sotničenkos, atveriant kriptą ir randant insignijas dalyvavo ne tik bažnyčios, bet ir Valdovų rūmų specialistai, kuriais reikėtų pasitikėti.

„Reikėtų pasitikėti žmonėmis, kurie dalyvavo atveriant kriptą ir randant insignijas. Dalyvavo ne tik bažnyčios, bet ir valstybinio muziejaus, t. y. Valdovų rūmų, kompetentingi specialistai. Kodėl turėtume nepasitikėti kompetentingais specialistais, kurie matė, rado, savo rankomis išėmė? Jie yra tie žmonės, kurie atsakingi už vertybes, jie atpažino, jie žino, kas buvo rasta“, – teigė M. Sotničenka.

„Linkiu pasitikėti kompetentingais asmenimis, o ne pavieniais tyrinėtojais“, – sakė jis.

Savo ruožtu M. Sotničenka, paklaustas, ar gali patvirtinti, kad tarp atrastų vertybių nebuvo minėtų trijų objektų, teigė asmeniškai atidengime nedalyvavęs ir pakartojo, kad pasitiki valstybinio muziejaus ir bažnyčios specialistais.

„Kiekviena insignija yra užfiksuota nuotraukomis. Visas atvėrimo procesas yra kadras po kadro užfiksuotas vaizdais“, – akcentavo Vilniaus arkivyskupijos atstovas.

Vilniaus arkivyskupijos atstovas priminė, kad S. Poderis endoskopine kamera tikrino katedros požemius neturėdamas jokių leidimų.

„Nežinome, ką nelegaliai darė jūsų minėtas pilietis, kadangi jis, neturėdamas nei valstybės sutikimo, nei savininko – Vilniaus arkivyskupijos – sutikimo, atėjo į arkikatedros požemius ir pats darė su endoskopine kamera [...] nelegalius tyrimus. Pats tyrinėjo arkikatedros požemių sienas“, – dėstė kunigas.

„Mes negalime nei patvirtinti, nei paneigti to, ką jis neva rado ar neva nerado. Tačiau visa tai, ką jis darė, buvo daroma be savininko ir be valstybės leidimo“, – pažymėjo M. Sotničenka.

Pasak kunigo, apie tai, kad S. Poderis kreipėsi į prokuratūrą, jie sužinojo tik iš viešojoje erdvėje paskelbtų pranešimų. Paklaustas, ar arkivyskupija savo ruožtu neplanuoja kreiptis į teisėsaugą dėl S. Poderio veiksmų, M. Sotničenka nurodė, kad svarstomi įvairūs variantai.

M. Sotničenka taip pat tikino negalintis nei patvirtinti, nei paneigti S. Poderio teiginių, kad 1931 m. požemiuose rastoje slaptavietėje galėjo būti rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai bei jo valdžios simboliai.

Vilniaus arkivyskupijos atstovo teigimu, netrukus bus atlikti visos arkikatedros skenavimo darbai, kuriuos atliks tarpinstitucinė valstybės ir bažnyčios komanda. Anot jo, ši komanda galbūt ir nustatys, ar požemiuose įmanoma rasti Vytauto Didžiojo palaikus.