Šiltos ir pavasariškos Linvydo Krivicko eilės

Taip, tai taip, ji taip vadinos!
Taip tai taip,
Ji taip vadinos —
Lėja,
Kurios reikėtų sergėtis,
Ji — trisdešimt kelių,
Pilkų akių ir šviesiaplaukė,
Kuri pas kitą iškeliavo.
Ji meilės geidė,
Bet ir pinigų, o aš
Tik keturiasdešimties.

Smagu pabūt ir su kitu,
Bet gimė jai dukra,
Kuri man bus žmona,
Kurios mama sukrovė turtą,
Kai buvo man nebe žmona,
Kurį paveldės jos dukra!

Šeštadieniais ji — užimta,
Sekmadienius jau reikia švęsti,
Galvoju aš:
Vedybos – kaip svajonė.
Ji — šviesiaplaukė ir pilkų akių,
O gal žydrų ar mėlynų,
Tik trisdešimt kelių?
Ji taip vadinos —
Lėja,
Kai paaiškėjo, bet buvo per vėlu!
Jai bus malonu —
Taip tai taip,
Ir aš atsiprašiau:
Mur miau ...
2011

Su ja ir be jos
(dviems balsams)

Klausykite visi, čia susirinkusieji,
Manau, kad jums bus įdomu
Pasiklausyti,
Kad ir negeros,
Kokios mintys, į galvą mano
Gūdžiom naktim sulysti linksta!

Pirmas stulpelis yra geras.

Nuo tos savaitės ar dienos,
Kai ji mane paliko —
Kai iškeliavo
Į platųjį pasaulį laiko,
Kuris sustot turėjo.

Čia dar nereikia taško.

Laiko,
Kuris sustoti man turėjo,
Bet aš jaučiuos įskaudintas:
Kvaila, naivi!

Kuomet vienatvė,
Vis baisesnė
Artinas,
Ir ankstų rytą aš atsiverčiu.

Toliau tai skamba negražiai.
Geriau „skubu“, nes kai „turiu“ —
Tai skamba lyg tave kas tai prievartautų.
Bet kitoje eilutėje paaiškinki kodėl.

Tačiau visų geriausiai
Aš jaučiuosi,
Kai pikdžiugą įžiebti jai galiu,
Nors lyg ir tikinti,
Bet manimi pasinaudojo!

Ir laikui bėgant aš susivaldau,
Gal aš prisiminimu būsiu amžinai.
Jei ji kada bus baimės apsupta,
Žinodamas tai — aš noriu baigti.

Visai neblogai,
bet iš kūrinio matosi, kad autorius
Nebejaučia šiltų jausmų čia.
Paklausykite:
Tačiau visų geriausiai
Aš jaučiuosi,
Kai pikdžiugą įžiebti aš galiu!

Pyksta, mano,
Kad juo pasinaudojo!
Džiaugiasi?
Tai — vienintelė jo paguoda.
Paklausykite:

Ir laikui bėgant aš susivaldau,
Jei ji kada bus baimės apsupta,
Žinodamas tai — aš noriu baigti.

Šis autorius nepajautė gražių jausmų.
Juk gražūs jausmai negali gimdyti neapykantos,
Tačiau neaišku kokiu prisiminimu autorius
Čia pasilieka — geru ar blogu?
Labiau tikėtina, kad nori likti blogu.

Ne, daugiau aš — niekada!
2006-2011

Vienuolika medaus mėnesių aplink pasaulį

Aš jus myliu,
Labai jus myliu.
Manęs čia
Greitai nebebus!
Daugiau čia
Jokio džiaugsmo
Ir melancholiškas
Tik liūdesys!
Kas man dar liko?
Lipti, traukti, rišti,
Tempti, neišsilaikyti!
AAAaa!
AAaa!
Aaa!
Aa!
a!
A E Ė O U M
MEILĖ VERČIASI KANČIA
2010


dar prisimenam
Mes dar prisimename tą pavasarį!
Prieš trisdešimt penkis (40) metus Kaune.
Akvariumo karta:
Mažieji Laisvės alėjos paukščiai!

Romas Kalanta
JimiHendrix
JimMorrison
TheEndis just a newbeginning

Sudegino jis savo Laisvę!
Miesto sode Kaune.
Ji buvo mūsų, o dabar ir jūsų!
Aukos lauke ir
Laisvės alėjos pakraščiuose buvo
Ir Vytautas, Virginija,
Rimantas ir Ričardas,
Vladas ir Eugenijus,
Vytautas ir Algirdas,
Virginija, Aleksandras ir ...
Laisvojo lietuvos jaunimo manifestas!

Romas Kalanta
JimiHendrixorJimMorrison
TheEndis just a newbeginning

Miesto sodas.
Buvo ten ir baisusis Valantinas
(amžino kolaboranto pavardė).
Jis rėkė savo laukinių su lazdomis ar vėzdais ordai:
Gailėt nereikia nieko
(Kauno padugnės?)
!
Kur jūs buvote vėliau?
Kai tie pabaisos, iš jūsų sužinoję,
Kur slepiasi geri vaikai,
Ilgai dar juos kankino
Ir plaukus laidojo po savo kojom purvinom,
Krauju ...

Romas Kalanta
JimiHendrix
JimMorrison
TheEndis just a newbeginning

Ką jūs laimėjote?
Juk dar vis griaunam (jūsų) paminklus,
Kuriais jie (jūs) užvertė mūsų kiemus ir protus.

Gulėk laisvai!
2007


dar nebelija

dar nebelija,
godžiai sutrikę dunda patrankoms,
vyrai bučiuoja — jos nuginkluotos!
dar nebelija,
ašaros dūžta, puošniausios svajonės,
aistros rusena — skausmas tvirtovei!
dar nebelija,
Aš ... įeinu!
2010