Į chorą susibūrė Berlyno benamiai ir narkomanai

Berlyno Filharmonijos kamerinės muzikos salės scenoje koncertavo ne vienas garsus pasaulio muzikantas. Tačiau šią savaitę čia surengtas Berlyno Gatvės choro koncertas, kuriame skambėjo Carlo Orffo „Carmina Burana“. Į renginį buvo išparduoti visi bilietai.

Chorą 2009 metais įkūrė pianistas Stefanas Schmidtas. Kolektyvas jau koncertavo visoje šalyje, pasirodė nacionalinės televizijos eteryje, rašo dw-world.de.

Kodėl sėkmingas pianistas nusprendė suburti chorą iš Berlyno gatvėse gyvenančių žmonių?

Prieš 15 metų turėjau rimtų problemų su širdimi ir keletą metų negalėjau groti. Per tą laiką daug mąsčiau apie savo gyvenimą ir labai pasikeičiau. Tuomet atsikrausčiau į Berlyną ir pamačiau visus tuos žmones gatvėje, kurie nieko neveikė, ir sugalvojau, kad galėčiau iš jų suburti chorą.

Kokia kai kurių choro narių praeitis?

Na, turime visko: kai kurie žmonės yra priklausomi nuo kreko ar alkoholio, kai kurie turi rimtų psichologinių problemų, kai kuriems teko gyventi tik gatvėje. Tačiau dabar visi choro nariai turi namus. Kai kurie nariai turi ir normalų darbą, tačiau jie grupėje, nes nori dainuoti chore.

Ar jus nustebino chore atrasti muzikos talentai?

Taip, tikrai nustebino. Turime du ar tris ypač talentingus žmones ir tikiuosi, kad galėsiu jiems padėti toliau tobulėti.

Kaip buvimas chore pakeitė kai kurių šių žmonių gyvenimus?

Iš pradžių daug jų susirado būstą, dabar jie vėl pradeda dirbti. Dauguma jų mokosi ir stengiasi įgyti naują profesiją. Chore turime daug jaunų žmonių, kurie dar tik pradeda gyvenimą, daugelis bando jį pradėti iš pradžių.

Su kokiu didžiausiu asmeniniu iššūkiu jūs pats susidūrėte, dirbdamas su choro nariais?

Manau, didžiausia problema buvo narkotikai ir alkoholis. Jų prieš repeticijas vartoti neleidžiame. Manau, tai padėjo daugeliui žmonių iš viso jų atsisakyti ir pradėti mėgautis choru ir jo bendruomene. Pirmiausiai jie susilaikydavo dviem valandom, tačiau dauguma visai nustojo svaigintis.

Ar sunku grupėje palaikyti drausmę?

Pradžioje žmonės visai nebuvo prie to pripratę, tačiau dabar yra grupės tinklas ir jie vienas kitam padeda. Jei kuris negali susikaupti, grupė reaguoja. Kartais tiesiog labai sunku grupėje išlaikyti tylą.

Kaip projektas finansuojamas?

Tai sudėtinga, mes neturime jokio finansavimo. Turime keletą rėmėjų, už kai kuriuos koncertus sumokama. Tai padeda mums išgyventi iki kito mėnesio.

Kaip, jūsų manymu, svarbu žmonėms susidurti su menu ir muzika, kuri jiems nepažįstama? Ar tai gali jiems padėti?

Muzika gali daug ką pakeisti. Grupėje jie išmoksta bendrauti su kitais žmonėmis. Gatvėje jie yra visiškai vieni ir turi kovoti dėl išgyvenimo. Chore jie patirią naują priklausymo grupei žmonių jausmą. Manau, dauguma jų iki šiol šito neturėjo. Tai juos paverčia atvirais ir budriais savo jausmams. Dėl šio jausmo kartais jie gali staiga pravirkti. Manau, kad tai, kas nutinka su muzika, yra neįtikėtina. Tai suburia žmones ir išlaiko juos drauge.