E.Vėlyvis: mano draugės krūtinė - ne jūsų reikalas!

Pypt. Pypt. Pypt. Vieni keiksmažodžiai. Skandalingasis lietuviškas filmas "Zero II" nedvelkia paryžietiška elegancija, o jo režisierius Emilis Vėlyvis tikina dar nesutikęs labiau už jį besikeikiančio žmogaus.

- Naudojamės proga, kol dar nedirbate Holivude ir už interviu neprašote honoraro su daug nulių... - su lietuviškuoju Quentino Tarantino vadinamu trisdešimtmečiu E.Vėlyviu bandėme bendrauti jo mėgstamu stiliumi.

- Ai, baikite, - tarstelėja šiek tiek nervingai dusliu balsu. - Tos kalbos - nesąmonė! Esu lietuvis ir man patinka Lietuva.

- Taip nusprendėte, kai pradėjo byrėti pinigai už naujausią filmą?

- Esu pastatęs ne vieną filmą. Jei po pirmojo būčiau nusprendęs, kad nėra prasmės dirbti, būčiau išvažiavęs. Bet dirbau toliau. O kiek reikėjo suprasti, pažinti, organizuoti kolektyvą, tobulėti, kad pradėtų byrėti pinigai?

- Ką įrašytumėte į Emilio Vėlyvio dosjė?

- (Juokiasi.) Nežinau. Niekada nerašiau net CV.

- Hm. Nežinot, kaip apibūdinti šį žmogų?

- Oi, bliamba, nežinau. Visaip galiu šnekėti. Daug gero ir daug blogo.

- Jūs lietuviškai keikiatės?

- Po perkūnais?..

- Arba: kad jį kur velnias ar gyvatė...

- Žinoma. Bet rusiškai - daugiau. Dar nesu sutikęs už mane labiau besikeikiančio žmogaus.

- Bloga įtaka ar auklėjimas?

- Televizija.

- Palaukite, palaukite, jūs užfiksuojate tik tai?

- Man pakako televizijoje pamatyti vaizdus, kaip žmonės meluoja, save demonstruoja. Ir kuo dažniau juos matau, tuo labiau keikiuosi.

- Jums lengva daryti įtaką?

- Jums būtų sunku, nes nesame pažįstami.

- Komentaruose skaičiau, kad Vėlyvis - arogantiškas šiknius.

- (Juokiasi.) Nežinau, kaip reaguoti. Tai lygiai tas pats, jei pasakysi bet ką, ko žmogus negali paneigti. Teigsiu, kad ne, kažkam atrodys, kad esu arogantiškas. Nesu toks. Mane pažįstantieji net išgėrę to nesako.

- O ką išgėrę jie sako?

- Nieko, kalbame apie orą.

- Galvokite, kad patikėjome, jog nekalbate apie moteris, nuotykius, techniką, planus, keliones, sąmokslus...

- Aš tai ir turėjau galvoje. Kalbame apie nieką.

- Ar tiesa, kad filmo premjeros dieną jūs geriate bare? Tai - tradicija, bandymas užsimiršti, bėgimas nuo baimės ar dar kažkas?

- Taip elgiuosi visą laiką. Įtampa. Esu atsakingas prieš žiūrovus, savo komandą. Jaudinamės. Pagalvokite, devyni mėnesiai gimdymo kančių.

- Ko paklaustumėte bene mėgstamiausio savo režisieriaus Quentino Tarantino, jei pokalbiui būtų skirtos penkios minutės?

- Kaip laikaisi, ką geri, ką rūkai ir kokios bobos patinka?

- O kokios bobos patinka?

- Tarantinui? Nežinau. Ai, man? Gražios, protingos.

- Grožis, ypač šiais laikais, - abstrakti sąvoka.

- Kaip galiu paaiškinti, kas man gražu? Va, man labai graži Monica Bellucci ir jos krūtinė. O jums - graži?

- Aha, labai.

- Mano svajonė ją pakviesti nusifilmuoti mano filme. Aišku, jei leis Vincentas Casselis, jos vyras - žinomas prancūzų aktorius.

- Ji jums būtų graži, jei turėtų ir mažas krūtis?

- Yra daug moterų didele krūtine, bet paminėjau būtent ją.

- Jūs savo moteriai duotumėte pinigų įsidėti, anot jūsų filmo personažo, "silikoninius papus"?

- Hm... Ar aš įstatyčiau jai papus? Ne. Personažas, kurį "Zero II" vaidina Ramūnas Rudokas - tipiškas aš. Pats jį sukūriau, žiūrėdamas į veidrodį.

- Keikūnas, nekenčiantis homoseksualų "torpeda" su "paniatijomis" (mafijozų garbės kodeksu) ieškotų žmonos tik su didele krūtine?

- Žmonos neturiu. Draugę - taip, su ja gyvenu šešerius metus. O kokia mano draugės krūtinė - ne jūsų reikalas.

- Kokios "kruvinus" filmus kuriančio režisieriaus vertybės?

- Moralinės?

- O vertybės gali būti amoralios?

- Pinigai gali būti moralinė vertybė?

- Emili, pinigai - jūsų vertybė?

- Ne, jūs bandote mane apversti aukštyn kojomis. Mano vertybė - mylėti tėvynę. O pinigai, kaip ir visiems žmonėms, - ne pirmoje ir ne paskutinėje vietoje.

- Yra pinigų vergų ir žmonių, kuriems banknotai nekvepia.

- Tie, kas sako, kad jiems nerūpi pinigai, neretai tampa jų vergais. Absurdiška  norą normaliai gyventi, pavalgyti, apsirengti pridengti neva dvasinėmis vertybėmis.

- Kiek jums reikia turėti pinigų kišenėje, kad palaimingai užtrauktumėte cigarą ir išgertumėte taurę gero viskio?

- Geriu labai retai. Laimės pojūtis nepriklauso nuo pinigų kiekio, o nuo savijautos, situacijos.

- Kam mieliausiai leidžiate pinigus?

- Oi nežinau, daug neišleidžiu.

- Už "Zero II" uždirbtus pinigus keliausite po pasaulį, pirksite butą, automobilį ar investuosite?

- Mano asmeninis reikalas. Jūs skaičiuojate mano pinigus.

- Sakėte, kad naivumas visą laiką laimi. Nejaugi?

- O kaip kitaip?

- Bet naivūs žmonės ir lieka kažkur apačioje, gudruoliai iš jų juokiasi ir neretai paspiria į užpakalį.

- Tai sakiau bendrąja prasme. Daugelis dalykų atsirado iš tikėjimo, kuris dažniausiai būna naivus.

- Kaip reaguojate, kad per "Zero II" ne mažiau nei trys ketvirtadalius salės sudaro 18-20 metų jaunimėlis ir jau pirmosiomis minutėmis išgirdę keiksmažodžius audringai ploja?

- O tai - blogai?

- O tai - gerai? Nemanote, kad primityvu?

- Ar blogybė, jei žmogui patinka, kad personažas keikiasi? Tai - tik priemonė. Kažkas supranta taip, kažkas mato potekstę, kažkas žvelgia į istoriją.

- Kada pradėjote keiktis?

- O jūs pamenate, kada pradėjote vaikščioti? Aš nepamenu.

- Psichologai pasakytų, kad perdėtai daug besikeikiantis ir norintis atrodyti kietas žmogus sielą slepia po kauke, bijodamas parodyti savo jautrumą ar kompleksus.

- Psichologai daug ką šneka...

- Bet dažnai - teisybę. Be to, jie savo darbo žinovai.

- Nesilankiau nei pas psichologus, nei pas psichiatrus.

- Esate sakęs, kad norėtumėte susitikti su Dalai Lama, kuris jums - vienas didžiausių vaidybos meistrų.

- Nepamenu, kokiame kontekste tai sakiau. Tačiau kiekvienas norėtų su juo susitikti. Apie ką kalbėčiausi? Išgerčiau arbatos, parodyčiau savo filmą ir paklausčiau nuomonės. Jei filmas patinka visai Lietuvai, kodėl negali patikti ir kitiems? Žmogaus prigimtis universali.

- Hm. Jau drąsiai kalbate už Lietuvą? Priminsiu, kad didžioji dalis žiūrovų - labai jauni žmonės.

- O jie - ne žmonės?

- O jie - visa Lietuva?

- Neteigiu, kad filmą turi pamatyti visa Lietuva. Tačiau filmo lankomumo statistika mane džiugina.

- Jūs turbūt laimingas žmogus?

- Laimingas. Iki visiškos laimės šiandien man nieko netrūksta.

- Kodėl per mūsų pokalbį jūs nė karto rimtai nenusikeikėte?

- Kodėl turėjau? Nemačiau pagrindo. O norėjote, kad jus iškeikčiau?