- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuogąstavimai, kad ekonominis sunkmetis pakirs šiemetinę Vilniaus knygų mugę, nepasitvirtino. Tikri knygiai įrodė, kad jiems negali sutrukdyti nei tai, kad savaitgalį sudarkė darbo diena, nei būtinybė taupyti asmenines išlaidas.
Organizatoriai skelbia, kad mugėje šiemet apsilankė rekordiškai daug lankytojų. Jų gausa džiaugėsi ir mugėje savo knygas pristačiusių Kauno leidyklų atstovai. Anot leidyklos "Šviesa" direktoriaus Arūno Butkaus, išlaidas, skirtas dalyvauti mugėje, atperka pinigais neišmatuojamas reiškinys - tiesioginis ryšys su skaitytoju. Tiesa, leidyklos "Terra publica" direktorė Danguolė Kandrotienė ir leidyklai "Jotema" atstovaujanti Asta Kristinavičienė neslepia: mugėje pasisemtas teigiamas emocijas ima stelbti nerimas dėl artimiausios ateities. Jei ekonominės sąlygos nesikeis, kitąmet garsioji mugė bus paralyžiuota. Tokia, kaip ir daugelio Lietuvos leidyklų veikla.
Kauno leidėjų įspūdžiai
"Pastebėjome, kad šiemet renginyje dalyvavo mažiau leidyklų. Žmonių ir renginių mugėje buvo labai daug, bet, atrodo, jie pirko šiek tiek mažiau, labiau rinkosi. Kita vertus, leidyklos siūlė daug ir gerų nuolaidų. Taigi norintieji galėjo įsigyti knygų pigiau, ypač seniau išleistų."
"Knygų pardavimo mastai kritę. Knygų mugėje su leidėjais pasikalbėjome, kad kitų metų paroda gali parodyti visiškai kitus rezultatus dėl išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) knygoms ir kitų represijų, Vyriausybės taikomų leidyklų atžvilgiu."
"Ypač sunkios sąlygos vaikų literatūrai. Nežinau kitos šalies pasaulyje, kur vaikų literatūra būtų apmokestinama 21 proc. PVM. Tai didžiausias nonsensas šalyje, kuri lyg ir norėtų augti, apsaugoti jaunąją kartą nuo emigracijos."
"Mūsų leidykla nėra išleidusi nė vienos verstinės knygos, visi mūsų autoriai - nacionaliniai. Verstinių knygų Lietuvoje išleidžiama kur kas daugiau, nei parašytų mūsų autorių. Tačiau nacionalinių autorių knygų mūsų šalyje greičiausiai mažės, nes leisti grynai lietuviškas knygas šiandien esame priversti prasčiausiomis nei kada lig šiol verslo sąlygomis. Juk jei leidėjas perka užsienio autoriaus teises, mokesčiai yra palyginti nedideli. Jei leidi lietuvių autoriaus knygą, autorinės teisės apmokestinamos ir pagal darbo sutartį."
"Tam, kad šiais sunkiais laikais išliktume, siekiame būti kitokie. Tegul nuobodžiai vaikai mokosi mokykloje. Mes siekiame, kad skaityti būtų linksma ir patrauklu. Galvojame, kad mūsų sėkmės raktas yra originalios interaktyvios knygos vaikams. Pernai pristatėme pirmą Lietuvoje sukurtą knygą su iššokančiomis (angl. "pop-up") iliustracijomis. Tai Vytauto Kandroto sudarytas Lietuvos istorijos vadovėlis su sudedamu "Lituanicos" modeliu, su žaidimais, paremtais pirmaisiais Kernavės pinigais."
"Nemažai žmonių dairėsi pigesnių knygų. Apskritai tie, kurie atėjo į knygų mugę, buvo nusiteikę kažką įsigyti. Pastebėjau, kad knygų mugės lankytojai šiemet buvo geranoriškesni: nesulaukėme nei kritikos, nei pretenzijų."
"Dalyvavimas knygų mugėje naudingas leidykloms kaip tiesioginio ryšio su skaitytojais ir konkurentais vieta. Gali vienoje vietoje išvysti ne tai, ką vos tik išleido kitos leidyklos, be to, dalyvauti nemažai renginių."
"Svarbi galimybė mums, redaktoriams, tiesiogiai susitikti su skaitytojais. Juk kiekvieną dieną su jais bendrauja knygų pardavėjai, o ne mes, redaktoriai. Kartais iš tokio kontakto gauname nuorodų, kaip dirbti toliau. Tiesa, konkrečių knygų pagal skaitytojų pageidavimą nesame išleidę, labiau atsižvelgiame į skaitytojų pageidaujamus autorius."
"Geresnės kokybės siekis. Šį siekį po knygų mugės tarsi patys sau patvirtinome. Siekiame geros teksto, vertimo, knygos dizaino kokybės."
"Dalyvaudami knygų mugėje leidėjai nesiekia finansinės naudos. Nuomoti ekspozicinį plotą nepigiai atsieina, o knygoms mugėje taikomos nemažos nuolaidos. Pagrindinė nauda yra tiesioginis ryšys su skaitytojais. Negalima nuvilti skaitytojų, kurie į knygų mugę ateina siekdami įsigyti knygų už kiek mažesnę nei įprasta kainą."
"Ar reikėtų ką nors keisti mugėje? Nieko pernelyg keisti nereikėtų. Yra nusistovėjusios tradicijos, yra lūkesčiai. Žmonės ateina į mugę nusipirkti knygų pigiau, tiesiogiai susitikti su rašytojais, leidėjais, vaikai atvedami ir dėl pramogų. Leidėjai visuomenei pristato savo naujienas, palaiko ryšį su skaitytojais."
"Susidaro įspūdis, kad lietuviai - skaitanti tauta. Moka pinigus už galimybę patekti į knygų mugę, netingi stovėti eilėse bilietų. Atrodo, kad tauta skaitys ir ateityje."
Vilniaus knygų mugė skaičiais
59,2 tūkst. Tiek lankytojų knygų mugė sulaukė šiemet. Tai yra rekordinis lankytojų skaičius per visą vienuolikos metų mugės istoriją.
18-20 tūkst. Tiek žmonių Vilniaus knygų mugėje apsilankė populiariausią dieną - šeštadienį.
353 Tiek mugėje vyko renginių (pernai - 200).
200 Tiek dalyvių - leidyklų, knygynų, spaudos namų - mugėje pristatė leidinius (pernai - 240).
7 Tiek šalių dalyvavo knygų mugėje. Savo leidinius pristatė Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos, Japonijos, Italijos, Gruzijos atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alpių poema šokyje su „Ąžuolynu“
Kiekvienas lapkritis orkestrui Ąžuolynas tarsi gimtadienis, kuris tiek klausytojams, tiek muzikantams įteikia ypatingą dovaną – pažymėtą aukščiausios prabos ženklu, unikaliais, dar niekur neskambėjusiais, kūriniais, kiekvieną kartą a...
-
Nesiseka pažaboti elektroninių knygų piratų: leidėjai patiria milijoninę žalą1
Lietuvoje daugėja knygų piratavimo atvejų. Įvairiose platformose knygos platinamos tūkstantinėmis kopijomis, o leidėjai dėl to praranda milijonines sumas. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 4–10 d.
Lapkričio 4 d. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 10 val. – edukacija „Taupyklės vaikams: rudens kompozicijų kūrimas ant taupyklių“. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 ir 18 val. – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęs...
-
Kultūrologas T. Riklius: Jei galėčiau rinktis, kuo būti – būčiau Romos rūmų rašytoju
Sutikite, kad įpusėjęs ruduo atsineša šilto buvimo savo urve (namuose) poreikį. Žymiai labiau norisi atsiversti knygą, nusikelti mintimis į visai kitą tikrovę. Ruduo šiam veiksmui – idealus, ir būtent tokiu metu sostinėje ...
-
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl menininkės B. Žilytės-Steponavičienės mirties
Šalies vadovai reiškia užuojautas sekmadienį mirus knygų iliustratorei, grafikei ir pedagogei Birutei Žilytei-Steponavičienei. ...
-
Mirė knygų iliustratorė B. Žilytė-Steponavičienė1
Eidama 95-uosius, sekmadienį mirė žymi knygų iliustratorė, grafikė ir pedagogė Birutė Žilytė-Steponavičienė. ...
-
Prekinis ženklas „Hello Kitty“ švenčia 50-metį
Japonijoje sukurtas prekinis ženklas „Hello Kitty“, tapęs pasauliniu žavumo simboliu, penktadienį mini savo įkūrimo 50-ąsias metines. ...
-
Efemeriškos ribos: kelionė per gamtos atmintį ir magiškus ritualus
Geltonuojant asfaltui, apsinuoginant medžiams ir pilkėjant dangui, paroda apie gamtą ir mūsų buvimą joje tampa dar aktualesnė. Ji priverčia prisiminimais grįžti į praėjusią vasarą, šiltas dienas, miškus ir laukus. Tokia yra ir Karol...
-
Žvilgsnis į Kauno pramonės kaitą3
Kauno miesto muziejus pristato trečiąjį leidinį, skirtą fotografo, projektuotojo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) darbams. Albumas „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: industrinis miestas“ atskleidžia įvairių Kauno p...
-
Tvarkomas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Buvusi Vilkijos (Kauno rajonas) klebonija – išskirtinė. Čia 1862–1863 m. gyveno kunigas, etnografas, tautosakininkas leksikografas Antanas Juška (1819–1880). ...