Apklausa: žinomos Lietuvos moterys tiki dvasiomis

Vėlių ir dvasių pasaulis egzistuoja. Tuo tiki mūsų kalbintos žinomos moterys.

Naktį groja pianinu

Kristina Ivanova su draugių kompanija kasmet iš spalio 31-osios į lapkričio 1-osios naktį  apsilanko Karmėlavos kapinėse ir uždega žvakučių prie apleistų kapų.

„Nebaisu, nes tuomet kapinėse būna labai daug žmonių, dega daug žvakelių, ramu, – pernai tuo metu neapsilankiusi Karmėlavos kapinėse Kristina mano, kad tai pavyks padaryti šiemet. – Vėlėmis, dvasiomis tikiu ir neabejoju, kad egzistuoja šis pasaulis.“

Pati K.Ivanova nepatyrė mistinių ir sunkiai paaiškinamų įvykių, tačiau nekart girdėjo tokių pasakojimų ir įsitikinusi, kad jie nėra laužti iš piršto.

Vienas tų pasakojimų – geros draugės, kuria Kristina negali netikėti.

„Po tėvelio mirties ji nuolat jausdavo, kad kažkas yra namie, kambaryje, – K.Ivanovai pasakojo draugė. – Kartais ji girdėdavo, kai kažkas naktį groja pianinu. O jos tėvelis labai mėgo groti. Jo vėlė dingo maždaug tik po trejų metų.“

Pataria neperžengti ribos

Šokių grupės „Tina Dance“ vadovė Kristina Navickaitė-Tina taip pat tiki, kad egzistuoja dvasios. Apie tai ji girdėjo daug pažįstamų, o vaikystėje – senelių pasakojimų.

„Kartą po šokių seneliai ėjo namo ir staiga miško laukymėje pamatė žirgus, kurie smarkiai trypė pievą, – vieną įstrigusį pasakojimą pamena Kristina. – Tačiau kitą dieną pievoje nesimatė jokių pėdsakų. Tokios mistiškos istorijos ir pasakojimai apie dvasias man kėlė baimę. Po to sunkiai užmigdavau.“

K.Navickaitė įsitikinusi, kad mirus žmogui kurį laiką šiame pasaulyje dar skrajoja vėlė, tačiau „Tina Dance“ vadovė pataria nesikišti į tą pasaulį: „Gyvenkime, bet neanalizuokime, nesigilinkime ir neperženkime jų pasaulio ribos.“

Vėlė atėjo atsisveikinti

Aktorė ir humoristė Hana Šumilaitė net neabejoja dvasių egzistavimu. Moteris neslepia, kad nekart susapnavo pranašiškus ir net mirtį lėmusius sapnus, apie tai žino ir jos artimieji.

„Po tėčio mirties, ypač sunkiu metu, jo vėlė mane globojo, – mano H.Šumilaitė. – Susapnuodavau jo patarimus, sprendimus.“

H.Šumilaitės giminėje garsi istorija, kai jos dėdę sušaudė Lietuvoje. Tuo metu jo žmona buvo Maskvoje. Tą naktį ji išgirdo vyro žingsnius, jo vėlė priėjo prie jos, pasilenkė ir pabučiavo.

„Kai ji pabudo, suprato, kad jos vyras buvo atėjęs atsisveikinti, – jos artimiesiems žinomą istoriją pamena H.Šumilaitė. – Ir tik po to sužinojo, kad tą naktį jis buvo sušaudytas.“