Pats nuteistasis skelbiasi esantis Baltarusijoje.
„Jeigu policija gauna nurodymą iš teismo apie tai, kad jis yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, teoriškai mes nustatome galimą jo buvimo vietą, pavyzdžiui, kad yra užsienyje, ir yra skelbiama tarptautinė paieška“, – BNS ketvirtadienį sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Jo žiniomis, nurodymas iš teismo apie asmens atžvilgiu įsiteisėjusią laisvės atėmimo bausmę ir poreikį pristatyti jį į įkalinimo įstaigą turi būti atsiunčiamas per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
„Turbūt pareigūnai turės nuvykti į A. Kandroto gyvenamąją vietą pažiūrėti, ar jo ten nėra, apklausti giminaičius, kad įsitikintų jo nesant Lietuvoje. (...) Teoriškai mąstant, kitą savaitę tarptautinė paieška gali būti paskelbta“, – kalbėjo policijos atstovas.
Įstatymai numato, kad nuteistieji įkalinimo bausme, jei jiems iki nuosprendžio nebuvo taikomas suėmimas, yra sulaikomi ir konvojuojami į bausmės atlikimo vietą.
Lietuvoje konvojavimą gali vykdyti Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, taip pat Viešojo saugumo, Finansinių nusikaltimų tyrimo, Specialiųjų tyrimų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnyba ir jai pavaldžios įstaigos, Valstybės saugumo departamentas, Karo policija bei kitos kompetentingos institucijos.
Kaip rašė BNS, Apeliacinis teismas A. Kandrotui ketvirtadienį iš esmės paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį finansinių nusikaltimų byloje, įkalinimo bausmę jam sutrumpindamas iki pusketvirtų metų.
Šis sprendimas įsiteisėjo iš karto ir turės būti vykdomas, nors dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka.
Apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantė Aurelija Narsutienė BNS sakė, kad sprendimas dėl bausmės vykdymo turės būti išsiųstas Kauno apygardos teismui, tuomet konvojuojanti įstaiga turės užtikrinti A. Kandroto pristatymą į laisvės atėmimo vietą.
„Byla turėtų grįžti į apygardos teismą, tuomet ji išsiunčiama vykdymui. (...) Išsiųsti nuosprendžius vykdymui turi pirmosios instancijos teismas, kuris priėmė sprendimą“, – nurodė A. Narsutienė.
Kauno apygardos teismo atstovė Vija Kudzienė BNS ketvirtadienį sakė, kad byla šiam teismui dar negrąžinta.
A. Kandrotas naujienų portalo „Delfi“ ketvirtadienį publikuotame tekste pripažino neketinantis grįžti į Lietuvą.
Vyras portalui tvirtino nuo gegužės gyvenantis Baltarusijoje ir nesiruošiantis vykti į laisvės atėmimo vietą. Jis teigė apsistojęs Minske ir planuojantis užsiimti verslu, sakė sulaukiantis daugybės žinučių iš verslininkų, ieškančių prekybos su Baltarusija kelių.
BNS skelbė, kad gegužės pradžioje į Baltarusiją išvykęs A. Kandrotas pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš šalies – sąlygas.
Policija BNS tuomet patvirtino šios kardomosios priemonės laikymosi aktyviai nekontroliuojanti, o teismai neskubėjo konstatuoti pasižadėjimo neišvykti pažeidimo ir spręsti dėl kardomosios priemonės sugriežtinimo.
Vyro Lietuvoje laukia tebevykstantys baudžiamieji teismo procesai. Jeigu šie pasibaigtų A. Kandrotui nepalankiai, jo nelaisvėje turimas praleisti laikas dar prailgėtų.
A. Kandrotas pernai rugsėjį pripažintas kaltu riaušių prie Seimo byloje, jam skirti ketveri metai nelaisvės. Šis sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas sprendimą skelbs rugsėjį.
Kovą jis taip pat pripažintas kurstęs neapykantą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos bei pažeidęs viešąją tvarką. Jam skirti metai kalėjimo, bet šis nuosprendis taip pat neįsiteisėjęs.
Be to, balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti naują bylą, kurioje vyras kaltinamas viešoje vietoje sudavęs smūgį visuomenininkui Valdui Bartkevičiui.
(be temos)
(be temos)
(be temos)