Teismas atmetė D. Štraupaitės prašymą jai sutrumpinti draudimą eiti pareigas

„Yra sprendimas nuteistosios D. Štraupaitės gynėjo skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartį palikti nepakeistą“, – BNS nurodė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Skundu advokatas prašė panaikinti Visagino rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti D. Štraupaitei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y, teisės trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, organizacijų skiriamas pareigas, terminą“, – pažymėjo J. Gudelienė.

Pasak jos, skunde gynyba citavo teismų praktiką, prašymą grindė proporcingumo principu, Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatomis, teigė, kad pirmos instancijos teismo nutarties motyvai nepagrįsti.

Kaip nurodė J. Gudelienė, advokatas teigė, kad D. Štraupaitė faktiškai yra atlikusi baudžiamojo poveikio priemonę, nes nuo 2019-ųjų spalio, kai paskelbtas pirmas nuosprendis, jai realiai užkirstas kelias įsidarbinti į bet kokią savivaldybės įstaigą.

„Tačiau teismas pažymėjo, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pradžia yra siejama su (Apeliacinio teismo – BNS) nuosprendžio įsiteisėjimu 2023-iųjų kovo 3 dieną, todėl manyti, kad D. Štraupaitė jau yra atlikusi jai skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo“, – informavo teismo atstovė.

Teismas taip pat nurodė, kad advokatas prašo Baudžiamojo proceso kodekse nereglamentuoto dalyko, nes įstatymas nenumato galimybės keisti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tuo metu, kai ji jau yra vykdoma.

„Kodeksas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali būti trumpinama ar keičiama apeliacinės ar kasacinės instancijos procese, kuo nuteistoji D. Štraupaitė pasinaudojo, kai apskundė 2019 metų spalio 24 dienos Panevėžio apygardos teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui“, – pažymėjo J. Gudelienė.

Šio teismo sprendimo laukė ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Ji praėjusią savaitę atidėjo sprendimą dėl D. Štraupaitės neregistravimo kandidate Seimo rinkimuose, nes politikė dar nėra atlikusi teismo paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės. Politikė vylėsi, kad teismas panaikins likusią šios bausmės dalį ir ji galės kandidatuoti į Seimą.

Teismai D. Štraupaitę yra pripažinę kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jai skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas.

Dėl šios poveikio priemonės pernai kovą per savivaldos rinkimus VRK iš rinkimų kovos į Visagino merus D. Štraupaitę buvo pašalinusi, tačiau Apeliacinis teismas nurodė, kad ji gali būti renkama į savivaldybių institucijas.

Po šio sprendimo politikė grąžinta į rinkimų kovą, bet mero posto nelaimėjo.

Reaguodamas į šią ir kitas per savivaldos rinkimus susidariusias situacijas, Seimas naujoje Rinkimų kodekso redakcijoje įrašė abstraktų draudimą kandidatuoti asmenims, neatlikusiems bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.