Kam atostogos, o kam ir darbas ramesniu tempu – policija yra ne kartą perspėjusi: kuo mažesnis budrumo lygis, tuo lengviau užkibti ant sukčių. Šią savaitę pinigus prarado vilnietė senjorė – 8 tūkstančius eurų atidavė ragelyje prisistačiusiam banko darbuotoju. Specialistai išskiria ne tik amžių – lengviau nukentėti gali ir rusakalbiai.

„Rusakalbiai – pažeidžiama grupė, jiems patogi kalba, ir tai yra sukčių kalba“, – aiškino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Rusakalbiai dažnai neseka lietuviškų naujienų, tarnybų perspėjimai jų dažnai nepasiekia.

Tuos, kurie informaciją seka, specialistai perspėja, į ką dar atkreipti dėmesį – kaip dabar žmonės medžiojami dirbtinio intelekto sugeneruotomis svetainėmis.

„Blogiausia, kad negalime apsaugoti puslapio nuo kopijavimo“, – sakė „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis.

Kaip nepasimauti ant netikro puslapio?

„Skiriasi tam tikros žinutės – pasenusios, niekada nebūna kalbos pakeitimo funkcionalumo ar aktyvios nuorodos į privatumo politiką“, – pasakojo T. Stamulis.

Kokia tikimybė pakliūti į netikrą puslapį, jeigu norite prisijungti prie banko, o jo pavadinimą surenkate per „Google“?

Geriausia visada suvesti adresą ranka.

„Jeigu sukčius sumokės už reklamą „Google“, tai ir jo puslapis bus aukščiau nei tikrasis, ir tada tikriausiai žmogus paspaus ant to pirmojo. Geriausia visada suvesti adresą ranka. Jeigu vedi per „Google“, pasitikrink, ar puslapis tikras“, – kalbėjo T. Stamulis.

Ar gali gyventojas apskųsti banką, jeigu, jo nuomone, jis kaip vartotojas nebuvo apsaugotas?

„Bankus skųsti reikėtų Lietuvos bankui, kuris atlieka komercinių bankų priežiūrą. Bet pirmiausia reikėtų kreiptis į patį banką – galbūt yra mechanizmai, kurie dar gali sustabdyti mokėjimą“, – tvirtino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

Apie sukčių skambučius, žinutes, netikrus puslapius ir nuorodas prašoma pranešti Kibernetinio saugumo centrui. Tokios nuorodos blokuojamos – pastaruoju metu sparčiai padidintos darbų apimtys.

„Iki tol blokuodavome po tūkstantį, dabar – 3 tūkst. per mėnesį“, – pasakojo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Antanas Aleknavičius.

Ir nors Policijos departamentas sako, kad liepos mėnuo, palyginus su birželiu, atvejų skaičiumi buvo ramesnis, akivaizdu, kad po susidūrimo su kenkėju žmogus gali likti plikas basas.

„Išlieka sisteminių spragų“, – tikino Valstybės kontrolės srities analitikė Evelina Rimašė.

Valstybės kontrolė nusprendė patikrinti, kaip nuo elektroninių nusikaltimų saugosi pačios institucijos ar įmonės, pavaldžios ministerijoms, savivaldybėms.

„Spragos susijusios su laiku – nekoordinuoti veiksmai, trūksta bendro požiūrio, kaip kovoti“, – sakė E. Rimašė.

„Viena iš priemonių, kad būtų kuo daugiau įvertinta, kad žinotume, koks yra tikrasis saugumo lygis“, – tvirtino „Surfshark“ IT saugumo vadovas.

Anot Valstybės kontrolės, per penkerius metus šis bei tas pasikeitė – pareigūnai sulaukia daugiau mokymų, stiprėja jų gebėjimas tirti tokius nusikaltimus.

„Modernizuojamos įkalinimo įstaigos, nes daug sukčiavimų būna iš įkalinimo įstaigų“, – pasakojo E. Rimašė.

„Prieš savaitgalį įmonės dažniausiai nukenčia – žino, kad IT savaitgalį nebus. Jeigu įsilauš penktadienį – turės visą savaitgalį“, – aiškino „Surfshark“ IT saugumo vadovas.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai ir įmonės dėl elektroninių sukčiavimų prarado daugiau nei 17 mln. eurų. Bandymų išvilioti pinigus buvo dvigubai daugiau – jų bendra suma siekė net 35 mln. eurų. Nuo šiol atsiranda dar vienas saugiklis – pilnu pajėgumu turėtų pradėti veikti nauja, bendra nacionalinė platforma.

„Svarbiausios institucijos privalės teikti informaciją apie incidentus, ko iki tol nebuvo“, – teigė Valstybės kontrolės srities analitikė.

„Jos reikėjo daug anksčiau“, – sakė „Surfshark“ IT saugumo vadovas.

Tačiau panašu, kad vieninga platforma nebus panacėja – tai pripažįsta ir pats Kibernetinio saugumo centro vadovas.

„Pati sistema galbūt ir nespręs problemos, kad staiga sumažės incidentų“, – kalbėjo jis.

Vien Vilniaus policija nuo pernai balandžio mėnesio pradėjo daugiau nei 200 ikiteisminių tyrimų.

Policija primena, kad nuo liepos mėnesio Vilniuje startavo ir tęsis iki vasaros pabaigos prevencinė iniciatyva „Kava su pareigūnu“ – gyvų susitikimų pagrindinis dėmesys – telefoninių ir kitų sukčiavimų prevencijai. Susitikimų vietos skelbiamos oficialiame policijos puslapyje.