Tuo metu kaimyninėse šalyse apgręžtų migrantų skaičiai yra labai dideli, ypač Lenkijoje. Per pastarąsias keturias paras šios šalies pasienio pareigūnai apgręžė beveik 1 tūkstantį užsieniečių.

„Per vakar parą iš viso apgręžta 290, manau, šiemet tokio skaičius Lenkijoje dar nebuvo“, – Eltai trečiadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Latvija irgi apgręžia neteisėtus migrantus. Latvijos pasienio tarnyba antradienį fiksavo 37 tokius asmenis, o Lenkijos pareigūnai pranešė pirmadienį apgręžę 191 neteisėtą užsienietį.

„Šiemet Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį iš Baltarusijos nelegaliai patekti 712 neteisėtų migrantų. Tuo metu Latvijoje šis skaičius yra penkis kartus didesnis, nors siena, palyginti su mūsų, keturis kartus yra trumpesnė. Galima daryti, kad mūsų sienos apsaugos sistema – fizinis barjeras, stebėjimo kameros – yra nepatrauklūs. Čia ne dienos, o beveik pusmečio rodikliai rodo skirtumus. Galima daryti prielaidą, kad mūsų sieną įveikti yra sunkiau ir sudėtingiau. Barjeras gali būti įveikiamas, bet kompleksas priemonių vis tik pristabdo neteisėtos migracijos srautą. Kaip bebūtų, esame išskirtiniai, todėl ir statistika tokia“, – Eltai sakė G. Mišutis.

Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1002 asmenims, šiemet – 712.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 23,6 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

ELTA primena, kad Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės pasienyje.

Vyriausybė pirmadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme iškėlė bylą prieš Baltarusiją, siekdama Baltarusijos režimo atsakomybės už didelio masto migrantų įvežimo į Lietuvą organizavimą. Byla susijusi su valstybių įsipareigojimų – pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru – pažeidimais. Lietuva nuo 2021 m. susiduria su augančiu migrantų srautu iš Baltarusijos.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos institucijų surinkti įrodymai patvirtina, kad Baltarusijos režimas tiesiogiai įsitraukė organizuodama migrantų srautus į Lietuvą.

„Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams. Atvykus į Baltarusiją, daugelis migrantų iki Lietuvos sienos buvo lydimi Baltarusijos saugumo pajėgų ir buvo verčiami ją kirsti neteisėtai, dažnai pavojingomis ir gyvybei grėsmę keliančiomis sąlygomis“, – akcentuoja ministerija.

Baltarusijos pasienio tarnybos nepaisė pakartotinių prašymų bendradarbiauti ir atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis, pabrėžia URM.

„Lietuva šiuos veiksmus vertina kaip sąmoningą Baltarusijos režimo bandymą naudoti migraciją kaip politinio spaudimo priemonę prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES), reaguojant į jų paramą Baltarusijos demokratijai ir sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus“, – rašoma pranešime.

„Nepaisant intensyvių dvišalių derybų, ginčas dėl Protokolo pažeidimų nebuvo išspręstas. Todėl Lietuva kreipiasi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, siekdama Baltarusijos atsakomybės pagal tarptautinę teisę už Protokolo pažeidimus. Lietuvos reikalavimai apima visišką padarytos žalos atlyginimą, įskaitant sienos statybos išlaidas, ir garantijų, kad tarptautinei teisei priešingi veiksmai nesikartos“, – priduria URM.

Pažymima, kad pernai metais Lietuva pirmoji kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui: priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo bei kito pagrindinėms tarptautinės teisės normoms prieštaraujančio elgesio.