Medininkų žudynių byloje baigtos prokurorų kalbos

Generalinės prokuratūros prokurorai penktadienį Apeliaciniame teisme baigė sakyti baigiamąsias kalbas iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteisto Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino) baudžiamojoje byloje.

Prokurorai prašo nuteistojo skundą atmesti, o jų skundą penkinti. Jie akcentuoja, kad byloje atliktos visos reikiamos ekspertizės, visi liudytojai, tarp jų ir įslaptinti, apklausti nepažeidžiant įstatymų.

„Baigiamosiomis kalbomis prokurorai paprašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistojo K.Michailovo padarytą veiką perkvalifikuoti pagal 100-ąjį straipsnį, kaip nusikaltimą žmoniškumui. Gynybos skundus prašome atmesti kaip nepagrįstus“, - po posėdžio žurnalistams sakė vienas valstybės kaltintojų prokuroras Saulius Verseckas.

Penktadienio teismo posėdyje kaltintojai aptarė Rygos OMON egzistavusius ginklus su garso slopintuvais.

„Kadangi gynyba ginčija pirmos instancijos teismo išvadas, kad tokie savadarbiai garso slopintuvai egzistavo, mes išvardijome bylos duomenis, kurie tai paneigia - tai ir liudytojų parodymai, ir dokumentų analizė apie turėtų šaudmenų ir jiems skirtų gamyklinių duslintuvų santykį. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Rygos OMON turėjo savadarbių duslintuvų, kurie ir buvo panaudoti Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudyme“, - po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras S.Verseckas.

Prokurorai savo kalboje atkreipė dėmesį ir į bylos liudytojo, po žudynių išgyvenusio muitininko Tomo Šerno parodymus. T.Šernas teisme pasakojo matęs, kad per Medininkų pasienio posto užpuolimą naudoti nerūdijančio plieno spalvos, blizgūs duslintuvai. Pasak prokurorų, kiti surinkti duomenys rodo, jog būtent tokius duslintuvus Rygos OMON ir buvo pasigaminęs. Gamykliniai duslintuvai skirti begarsiam šaudymui automatu yra juodos spalvos.

Pasak S.Versecko, jau 1991-1993 metais Lietuvos pareigūnai turėjo duomenų, kad šį nusikaltimą įvykdė Rygos OMON darbuotojai.

„Buvo kita problema - identifikuoti, kas iš Rygos OMON darbuotojų tai galėjo padaryti. Dėl to tyrimas ir buvo užstrigęs. Pagal dabar pirmos instancijos nustatytas aplinkybes, Medininkų posto darbuotojų nužudymą organizavo buvęs Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas, patį užpuolimą įvykdė tiek nuteistasis K.Michailovas, tiek A.Ryžovas ir A.Laktionovas“, - sakė S.Verseckas.

Prokurorai savo baigiamąsias kalbas sakė pavasario. Dabar jas baigus, teisėjas Aloyzas Kruopys pasiūlė kalbas pradėti K.Michailovo advokatams - Ingridai Botyrienei ir Arūnui Marcinkevičui. Advokatai prašė teismo skirti jiems laiko pasiruošti. Advokatas teigė, kad jau dabar yra parengta 500 puslapių gynėjų baigiamoji kalba, tačiau ji dar nėra baigta.

„Mums reikia dviejų savaičių, kad atsakingai ir pilnai pasiruoštume“, - sakė A.Marcinkevičius. Jam pritarė ir I.Botyrienė. K.Michailovas taip pat pareiškė nėra pasirengęs baigiamajai kalbai.

Tačiau teisėjas, argumentuodamas, kad byloje ir taip buvo ilga kelių mėnesių pertrauka, kitą posėdį nusprendė rengti kaip ir buvo numatyta - kitą savaitę, rugsėjo 24 dieną.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Č.Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, J.Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti T.Šerną.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č.Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykdamas į Rygą.

Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme trunka ilgiau nei trejus metus - pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausį. Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.

Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo nuteistojo K.Michailovo veiką iš nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje, perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, taip yra į nusikaltimą žmoniškumui - kaip nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus.