Lietuvoje mažėja nusikalstamų grupuočių veikla

Galima sakyti, kad Lietuvoje nusikalstamų grupuočių veikla mažėja. Taip teigia Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris. Anot jo, organizuotas nusikalstamumas pastaruoju metu yra vienas iš pagrindinių pertvarkyto biuro prioritetų, kaip ir kova su išaugusiu nusikalstamumu elektroninėje erdvėje.

Lietuvos kriminalinės policijos biurui pradedant dirbti pagal amerikietišką federalinių tyrimų biuro modelį, stiprinama centrinė kriminalinė policija, kuri ypatingą dėmesį skirs šiuolaikinio nusikalstamumo užkardymui.

Kriminalinės policijos biuras, E. Šilerio teigimu, orientuojasi į keturias pagrindines sritis: nusikaltimus elektroninėje erdvėje, narkotikų apyvartą, nusikalstamu būdu įgyto turto išieškojimą ir terorizmo prevenciją.

„Be abejo, organizuotas nusikalstamumas pastaruoju metu (ir po mūsų pertvarkos) yra vienas iš pagrindinių prioritetų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES). Būtent pagal šios dienos iššūkius mes ir sudėliojome struktūrą“, – teigia E. Šileris.

Pasak jo, paskutiniai duomenys rodo, jog šiuo metu organizuoto nusikalstamumo grupuočių veikla mažėja ir Lietuvoje, ir kitose ES šalyse.

„Duomenis kaupiame pagal bendrą Europos praktiką, pagal bendrą metodiką visoje ES rašome sunkaus organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo ataskaitą. Ir konstatuojame, kad šiuo metu [organizuoto nusikalstamumo grupuočių veikla] mažėja“, – tvirtina Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas.

Kovai su elektroninės erdvės nusikaltėliais – stipresnės pajėgos

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas mano, kad kriminogeninė padėtis šalyje yra stabili ir jokių ypatingų pokyčių nevyksta. Vis dėlto yra duomenų, kad nusikaltėlių veikla suaktyvėjo elektroninėje erdvėje. Esą būtent į šią erdvę persikėlė daugelis nusikaltimų. „Šiandien turbūt nebereikia plėšti bankų – galima tai padaryti kvalifikuočiau“, – sako A. Paulauskas.

Tam pritaria ir E. Šileris, pasak kurio, kitų nusikaltimų rūšių daugėja keliais procentais, o nusikaltimų elektroninėje erdvėje per pastaruosius metus padidėjo kartais.

Kriminalinės policijos biuro padalinys, kovojantis su nusikaltimais elektroninėje erdvėje, savo ruožtu stiprina pajėgas ir didėja dvigubai: anksčiau jame dirbo 12–13 žmonių, dabar dirba 25.

„Kovai su nusikaltimais elektroninėje erdvėje Europoje įsteigtas naujas centras. Mes į tai orientuojamės. Ir [darbo] modelį pasirinkome labai panašų į Europos tam, kad, kaip yra kitur, būtų ir pas mus. Siekiame, jog mūsų profesionalai kalbėtųsi su kitais, tą patį darbą dirbančiais kitose valstybėse“, – sako Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas.

A. Paulausko nuomone, lietuvių kriminalinės policijos pareigūnų sugebėjimai kovoti su nusikalstamumu šioje srityje tobulėja, nes sulig kiekviena byla sukaupiama vis daugiau patirties.

„Kaip ir kiekvienoje šalyje, šie nusikaltimai dar yra naujovė, jų tyrimas reikalauja ir techninių žinių, ne vien teisinių. [Tyrėjai] turėtų suprasti visas naująsias technologijas“, – sako teisininkas. Anot jo, nusikaltėlis, elektroninėje erdvėje padaręs nusikaltimą, baudžiamojon atsakomybėn patraukiamas lygiai taip pat, kaip bet koks kitas nusikaltėlis, atlikęs neteisėtus veiksmus.

„Tik tiek, kad jis naudojasi naujosiomis technologijomis: pažeidžia tam tikrus kodus, išgauna tuos kodus, įeina į privačią erdvę, kuri yra kontroliuojama tam tikros institucijos. Jis tiesiog įsilaužia, tačiau ne fizinėmis priemonėmis, bet elektroninėmis“, – sako A. Paulauskas. Tokių nusikaltimų pasekmės, pasak jo, yra tokios pačios, kaip ir bet koks kito, o kartais ir skaudesnės.

Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo teigimu, elektroninės erdvės nusikaltimų pelno mastai didėja, bet, laimei, jie dar nepasiekė prekybos žmonėmis arba narkotikų prekybos pelno apimčių.