Lietuvai vėl klijuojama „budulių krašto“ etiketė? (išskirtinė tema)

Iškalbinga suvestinė

Štai keletas nutikimų: kovo 30 d. pastebėta, kad nuo vasario 2 iki kovo 30 d. Kaune, Ašigalio gatvėje, iš automobilių aikštelės pavogtas automobilis "Porsche Cayenne Diesel". Nuostolis – 45 tūkst. eurų.

Kovo 31 d. Kaune, Karjerų gatvėje, pastebėta, kad apgadinant automobilį BMW iš jo pavogtas lempų jungiklis, pasikėsinta pavogti pavarų perjungimo svirtį, išlaužta apdailos detalė, pavogta priekinė lempa. Padaryta 3 tūkst. eurų žala.

Laikotarpiu nuo kovo 25 d. 13 val. iki kovo 31 d. Kaune, H. ir O.Minkovskių gatvėje, iš automobilio "BMW X6" pavogtas vairas su oro pagalve ir spidometro ekranas. Padaryta 8 tūkst. eurų žala.

Balandžio 2 d. Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje (tenai, kur kadaise gyveno iki gyvos galvos nuteistas Daktarų lyderis Henrikas Daktaras), pastebėta, kad pavogtas automobilis "VW Golf". Padaryta 1,3 tūkst. eurų žala.

Balandžio 3 d. Kaune, V.Krėvės prospekte, prie prekybos centro, apie 15 jaunuolių grupė išdaužė automobilio durelių stiklą ir į jį pripurškė ašarinių dujų. Nukentėjo jaunuolis, gimęs 2001 m.

Balandžio 5 d. Vilniuje, Pylimo gatvėje, autobuse kilus konfliktui, du asmenys sumušė vyrą (gim. 1986 m.). Du neblaivūs įtariamieji (gim. 1975 m. ir 1980 m.) pristatyti į policijos komisariatą.

Balandžio 6 d. Kaune, Taikos prospekte, penki pažįstami jaunuoliai sumušė nepilnametį (gim. 2003 m.) bei pagrobė auksinę grandinėlę ir mobiliojo ryšio telefoną.

Kauno policijos nuotr.

Bandė slėptis po lova

Bene labiausiai visuomenę šokiravęs pastarųjų karantino savaičių įvykis nutiko Kėdainių rajone, Beinaičių kaime, kai kovo 26-osios vakarą į nedidelę vietos parduotuvę įsiveržė keturi kaukėti asmenys. Jie pagrobė alkoholinius gėrimus ir susirinko pinigus iš kasos aparato. Padaryta žala siekė apie 3 tūkst. eurų. Laimė, į Kėdainių rajoną atvykusiems Kauno kriminalistams pavyko sulaikyti penkis jaunus vyrus, apiplėšusius minėtą parduotuvę.

Vieną nusikaltėlių kriminalistams teko sulaikyti besislepiantį po lova. Paskui žiniasklaidoje pasklidusios tokio sulaikymo operacijos nuotraukos sulaukė milžiniškos kritikos ir pašaipų iš komentatorių interneto erdvėje.

Po intensyvių policijos veiksmų buvo nustatyti asmenys, galimai įvykdę šį apiplėšimą. Per visą naktį vykdytus sulaikymus Jonavos mieste buvo surakinti penki vyrai, kurių amžius – 20–25 metai. Kratų metu pas juos aptikti galimai pasisavinti ir jau tušti alkoholio buteliai, cigarečių pakeliai, o pas vieną ir galimai narkotinių medžiagų.

Kauno policijos nuotr.

Daugėja smurtautojų namuose

Kadangi nerimo ir nežinomybės dėl savo ateities kupinas karantino dienas išgyvenantys žmonės visame pasaulyje vis dažniau susimąsto apie nuo COVID–19 pandemijos sukeltus ekonominės recesijos padarinius, daugeliui aktualus tampa ir visuomenės saugumo klausimas. Ar Lietuvai negresia iš naujo tapti "budulių kraštu"? Pasidomėjome, ką apie tai mano dabartiniai ir buvę aukščiausi šalies policijos pareigūnai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris teigė nelinkęs vartoti žodžio panika. "Taip, situacija neįprasta. Bet bendras nusikalstamumas šalyje sumažėjo 20 proc. Sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų netgi per pusę sumažėjo, – kalbėjo E.Šileris. – Tačiau pastebėjome, kad didėja smurto artimoje aplinkoje. Natūralu, kad žmonės gyvena užsidarę namuose ir ne kiekvienas mėgaujasi kasdienybe 100 kv. m ploto būste. Juk daugelis gyvena 20–40 kv. m būstuose. Tad natūralu, kad nuolatinis buvimas namie skatina konfliktus. O ypač tarp alkoholį vartoti linkusių asmenų."

Pasak E.Šilerio, pagal nusikalstamų veikų skaičių daugiausia įvairių įvykių registruojama Vilniuje. "Bet natūralu, kadangi tai yra didžiausias šalyje miestas, kuriame susitelkę daugiausia gyventojų", – pažymėjo jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad daugėja sukčiavimo atvejų. Vėl pastebimai suaktyvėjo iš kalėjimų skambinančių ir apgaulėmis besiverčiančių asmenų veiksmai. "Bendra tendencija visoje Europoje, kad elektroninėje erdvėje vis labiau įsivyrauja sukčiavimai ir nusikaltimai su įsilaužimais. Tarkim, atvejai, kai įsilaužėliai prašo paspausti tam tikras funkcijas arba slaptažodį įvesti, dėl to jie pavagia jūsų pinigus", – kalbėjo E.Šileris.

Vieno aukščiausiųjų šalies pareigūnų žodžiais, pastarosiomis savaitėmis nusikaltimų ir pažeidimų skaičius viešose erdvėse yra kur kas mažesnis, nes dėl karantino kavinės, restoranai uždaryti, o kitos vietos akivaizdžiai ištuštėjusios. "Ateityje, jeigu užsitęs karantinas, matome tiktai konfliktų viduje didesnes tikimybes. Natūralu, kad žmonėms pabosta būti vienuose namuose. Palaipsniui po ilgo laiko vienoje patalpoje prasideda ir tarpusavio konfliktai", – stebėdamas dabartinę situaciją komentavo E.Šileris.

Edvardas Šileris. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Stebi sugrįžusius

Pastarosiomis savaitėmis kai kurie į Lietuvą sugrįžę emigrantai pasirodė visu gražumu. Keli iš užsienio šalių parvykę, savo išvaizda pasitikėjimo nekeliantys vyrai prieš savo valią buvo apgyvendinti Vilniaus viešbutyje ir jau pirmą vakarą tarpusavio santykius puolė aiškintis peiliais. Kiti – itin šiurpios išvaizdos ir sportiniais kostiumais vilkėję, be dantų vyrai, dar stovėdami į Lietuvą paruoštame kelte, vienas kitą filmavo telefonais, šaipėsi demonstruodami įžūlų elgesį ir spjaudėsi ant apačioje buvusių žmonių. Šie vaizdeliai žaibiškai pasklido socialiniuose tinkluose ir sulaukė daugybės pasipiktinusių žmonių komentarų.

Į minėtus vaizdus sureagavo ir šalies premjeras Saulius Skvernelis, tiesiai pareiškęs: "Jūs turbūt matėte – pilna vaizdų ir socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta. Atleiskite už išsireiškimą, bet žmonėmis pavadinti jų negalime."

"Aš nematau, kad tarp sugrįžusių į Lietuvą būtų ypač daug asmenų su kriminaline praeitimi. Visi pamatėme keliuose portaluose paskelbtus kai kuriuos parplaukusius. Tačiau mes juos stebime, – teigė E.Šileris. – Matome ir kelias organizuotų nusikaltėlių grupuotes. Jei atsiranda naujų narių, mes juos irgi fiksuojame. Kad ateityje gali būti vienas kitas išpuolis, to tikrai nepaneigčiau. Bet kol kas visuomenė reaguoja tikrai geranoriškai, susitelkusi. Elgiasi pilietiškai ir praneša policijai apie įvairiausius atvejus, taip pat ir apie karantiną pažeidusius asmenis."

Generalinio komisaro pavaduotojas E.Šileris pastebėjo tendenciją, kad per pastaruosius dešimt metų žmonės vis labiau įsitraukia į savisaugą ir gana pilietiškai reaguoja. "Anksčiau, prieš 10–15 metų, dažnas mąstė: manęs tai neliečia ir niekam nesakau, o dabar matydami, kad kažkas negerai daro, jie į tai skubiai sureaguoja, – teigė jis. – Dabartiniu metu problema yra dėl to, kad kai kurie grįžę nelinkę laikytis paskelbto karantino sąlygų. Bet įsigaliojusios didesnės baudos tuos pažeidėjus tikrai gerokai sutramdys."

Anksčiau, jeigu ateidavai su kauke į parduotuvę, iškart sukeldavai įtarimų. O dabar, kai ateini be kaukės, jau atrodai kur kas labiau nepasitikėjimą keliančiu žmogumi.

1990-aisiais nekvepia

Ilgametis šalies pareigūnas E.Šileris pasidžiaugė, kad į Lietuvą lėktuvais, automobiliais, keltais iš skirtingų užsienio šalių sugrįžę šalies gyventojai buvo suregistruoti. Policija šią informaciją sukaupė atitinkamose duomenų bazėse. O tai policijai suteikia progą sužinoti apie atvykusiųjų praeityje įvykdytus kriminalinius žygius.

"Šiuo atveju karantinas turi tam tikrą pridėtinę vertę. Nes anksčiau būdavo neaišku, kas atvažiavo ir kada išvažiavo. O dabar visi 100 proc., kurie įvažiavo į Lietuvą, buvo atidžiai suregistruoti", – pabrėžė E.Šileris.

Pasidomėjus, ar yra pagrindo sunerimti, kad galbūt Lietuvoje galėtų sugrįžti laukiniai 1990-ieji, E.Šileris atsakė: "Prisiminkime, kad tada buvo laukinė ekonomika, nebuvo jokio reguliavimo, klestėjo nešvarūs pinigai, kuriuos vieni iš kitų bandė atimti. Dabar to dalyko nebėra. Apskritai, netgi pabandyti reketuoti dabartiniais laikais jau nelabai įmanoma. Nes už tokius veiksmus žmonės būtų gana greitai sulaikyti. Todėl nemanau, kad Lietuvoje taip išvis galėtų nutikti. Čia tas pats, kaip buvo su kai kuriais žinomais veikėjais, kurie trumpam sugrįžę iš kalėjimo tarsi pasiklydo laikmetyje. Jiems atrodė, kad čia viskas galima kaip anksčiau. Neatmesčiau tikimybės dėl vieno kito tokio veiksmo. Bet, kad tai masiškai pasikartotų, nematau tam jokių prielaidų."

E.Šileris pažymėjo, kad po plačiai nuskambėjusio užpuolikų įsiveržimo Kėdainių rajono parduotuvėje buvo skirtas didesnis dėmesys mažesniųjų šalies miestelių ir rajonų prekybos vietų apsaugos klausimams.

"Anksčiau, jeigu ateidavai su kauke į parduotuvę, iškart sukeldavai įtarimų. O dabar, kai ateini be kaukės, jau atrodai kur kas labiau nepasitikėjimą keliančiu žmogumi. Taigi, situacija kardinaliai pasikeitė, – kalbėjo E.Šileris. – Tokių asmenų, kurie gers keletą dienų, o paskui jiems pritrūks alkoholio ar pinigų svaigalams, tikrai gali pasitaikyti. Bet tam ruošiame tam tikras priemones. Ypač kaimo vietovėse. Nes mažos kaimo parduotuvės yra didesnio dėmesio zonoje."

Linas Pernavas. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Liberalios karantino sąlygos

Stebėdamas situaciją Europoje ir bendraudamas su kolegomis iš kitų ES šalių E.Šileris teigė, kad visame žemyne labai suaktyvėjo nusikalstamumas elektroninėje erdvėje.

"Padidėjo falsifikuotų apsaugos priemonių platinimas. Suaktyvėjo prekyba niekiniais respiratoriais, neva specializuotais nuo koronaviruso, tačiau padirbtais, vaistų prekyba, – vardijo pašnekovas didžiausius dabartinės teisėsaugos galvos skausmus. – Kadangi šiomis savaitėmis žmonėms atsirado daug laisvo laiko, tai jie nuolat naršo internete arba sėdi prie televizoriaus ekranų. O ne visi žmonės yra raštingi dirbdami kompiuteriais, tad kas savaitę gauname pranešimų iš Europolo. Kadaise sukčiavimai buvo lokali problema, bet dabartiniu metu, per šią pandemiją, jau pasidarė globalinė problema."

E.Šileris minėjo, kad bent kol kas Lietuvoje karantino metu žmonių judėjimas yra gana liberalus. "Italijoje ir Ispanijoje iš namų gali nutolti tiktai 100 m. Tenai gatvėse daug sutelkta patruliuojančios policijos, kariuomenės. Jie išrašo gana griežtas baudas. Įrengti postai, blokuojami keliai, – pasakojo E.Šileris. – Taigi, masiniams nusikaltimams vykti, kaip tarkim, parduotuvių apiplėšimams, dabar nėra jokių galimybių. Bet kuris Europos miestas paprastai būna tuščias, o jei kažkas eina gatve, tai bus pažeidėjas, ligonis arba kitas įtarimą sukėlęs asmuo. Nemanau, kad šiuo metu Europoje marodieriavimas išvis įmanomas."

Pašnekovas minėjo, kad dabar Italijoje arba Ispanijoje gyvenantiems ir norintiems nuvykti į parduotuvę įsigyti būtiniausių produktų, reikia iš anksto internete užsiregistruoti. Ir tiktai paskui su tam tikru gautu lapeliu kreiptis į policiją. Sustabdžius pareigūnui, privalai parodyti gautą leidimą eiti apsipirkti. Tokiais atvejais tiktai vienam šeimos nariui leidžiama apsipirkti.

"Judėjimas tose šalyse smarkiai apribotas. Per dieną leidžiama tik vieną kartą pasportuoti – išeiti pabėgioti. Tokios griežtos karantino sąlygos kai kada primena netgi savotišką kalėjimą, – kalbėjo E.Šileris. – Tad pas mus dar viskas vyksta gana laisvai. Šiomis dienomis bet kuris šalies miestas, pasibaigus darbo valandoms, atrodo tuščias. Akivaizdu, nes žmonės karantino laikosi ir nėra tas sergančių didėjimas toks drastiškas, kaip buvo kritinėse valstybėse – Italijoje ar Ispanijoje. Tad jei ir toliau bus išlaikyta tokia pati tendencija, nemanau, kad bus imtasi griežtesnių priemonių."

Per šias karantino savaites ypač pastebimas sukčiavimo atvejų, susijusių su COVID-19, padaugėjimas elektroninėje erdvėje.

Kyla narkotikų kainos

Užrakintoje Jungtinės Karalystės sostinėje Londone besidarbuojantis Lietuvos policijos atašė Linas Pernavas pastebi, kad dėl pasaulinės pandemijos ypač suklestėjo su COVID-19 susiję sukčiavimai ir elektroniniai nusikaltimai.

"Per šias karantino savaites ypač pastebimas sukčiavimo atvejų, susijusių su COVID-19, padaugėjimas elektroninėje erdvėje. Taip pat didėja padirbtų vaistų, kitų medicinos prekių kiekis, – teigė L.Pernavas. – Suaktyvėjo vaikų seksualinis išnaudojimas tiek internetu, tiek namuose. Kadangi didžioji dalis gyventojų šiuo metu yra namuose, todėl padaugėjo prievartos prieš vaikus atvejų."

Buvęs Lietuvos policijos vadovas, žvelgdamas per Londono kriminogeninę situaciją, svarstė, kad Didžiosios Britanijos sostinėje tikėtinas plėšimų gatvėje ir iš namų augimas.

"Nes mažėja narkotikų pasiūla – ypač dėl dabartiniu metu taikomų priemonių: izoliacijos, susisiekimo maršrutų sumažinimo ir pan. Dėl to auga kvaišalų kainos, todėl asmenys, priklausomi nuo narkotikų, anksčiau gana aktyviai vykdę vagystes iš butų, dabar gali toliau daryti tą patį. Tik skirtumas tas, kad dabar žmonės yra namuose."

Pasiteiravus, ar Londone jau pastebimas akivaizdus nusikalstamumas tarp Anglijos lietuvių, L.Pernavas atsakė: "Neseniai ilgai diskutavome su kolegomis britais. Lietuviai į pirmą trejetuką nepapuola. Pirmose vietose yra Rumunijos, Lenkijos ir Albanijos piliečiai."

Londono centre apsistojęs L.Pernavas nepastebėjo, kad šiame Europos didmiestyje būtų suaktyvintos policijos ir kariuomenės pajėgos. "Centrinėse miesto gatvėse visuomet būdavo nemažai policininkų. Gyvenu centre, kur jų tikrai nemažai, nes šalia yra daug valstybinės svarbos objektų", – pasakojo jau kurį laiką Londone reziduojantis L.Pernavas.

Visvaldas Račkauskas. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Organizatoriai neatskleidžiami

Senais banditizmo laikais vienas iš Lietuvos policijai vadovavusių šalies komisarų Visvaldas Račkauskas, stebėdamas šiandienos įvykius, sako, kad vienaip ar kitaip ekonomikos sąstingis atsilieps ir nusikalstamumo dinamikai.

Prasidėjus dabartinės pandemijos protrūkiui, dalis kriminalinių veikėjų sugrįžo į Lietuvą pasinaudoję paskutine galimybe.

"Klausimas, kada ir kokiomis formomis tai pasireikš, – kalbėjo buvęs pareigūnas, kuriam teko aktyviai darbuotis Vilniaus "brigadinių", Panevėžio Tulpinių ir Kauno Daktarų gaujų siautėjimo laikais. – Jau seniai lietuviai sėkmingai integravosi į įvairias Europos šalių gaujas. Tenai jie ne tik netrukdomai daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus, bet ir gyvena. Kita dalis nusikaltėlių rengė "išvažiuojamuosius" išpuolius visoje Europoje. Jie iš anksto sutarę su savo bendrais, nuolat gyvenančiais užsienio šalyse, nuvykdavo tenai ir įvykdydavo įžūlių vagysčių, plėšimų. Paskui vėl sugrįždavo į Lietuvą, kad pasislėptų nuo tenai juos medžiojančios teisėsaugos ir išvengtų galimo demaskavimo. Prasidėjus dabartinės pandemijos protrūkiui, dalis kriminalinių veikėjų sugrįžo į Lietuvą pasinaudoję paskutine galimybe."

V.Račkauskas teigia, kad taip jie pasielgė ne šiaip sau. "Kadangi jie negali ilgiau būti ar jiems pavojinga būti užsienio valstybėse dėl to, kad juos tenai gali pasiekti teisingumo ranka, turėjo kažkur pasislėpti. Jie galėjo pasislėpti sugrįžę į gimtąją Lietuvą arba slėptis kitose Europos valstybėse. Tenai, kur jie turėjo galimybes gyventi ir toliau daryti plataus masto nusikaltimus", – teigė pašnekovas.

Buvusio komisaro manymu, nusikaltėlių dalis, kuri sugrįžo į Lietuvą, pradės veikti gimtinėje. "Manau, kad pirmiausia tai pasireikš paprastomis vagystėmis, plėšimais. Paskui jie pereis į sudėtingesnius nusikaltimus. Jie pradės daryti nusikaltimus ir elektroninėje erdvėje, – svarstė V.Račkauskas. – Pavieniai išsišokimai pavagiant prabangų automobilį, apšvarinant  parduotuvę ar net virtinė plėšimų jau parodo, kad grįžta tie nusikaltimai, apie kuriuos jau buvome gerokai primiršę."

Analizuodamas Lietuvos ir Europos šalių informaciją viešojoje erdvėje V.Račkauskas pastebėjo, kad nusikaltimų, kurie pasireiškia sukčiavimu, narkotinių medžiagų platinimu, prekyba žmonėmis ir pinigų plovimu, mastas elektroninėje erdvėje akivaizdžiai auga visame Europos žemyne. "Deja, dar nelabai mokame juos ištirti. Kadangi jie vykdomi per visą tarpininkų grandinę. O atsekti organizatorius ir didžiausius pelno gavėjus vis dar yra labai sunku. Dažniausiai matomi tik tarpininkai, bet pagrindinis naudos gavėjas vis dar neidentifikuojamas",– komentavo V.Račkauskas.