„Šių metų spalio 29 dieną iš Ukrainos į Lietuvą buvo atgabentas ir perduotas asmuo, įtariamas karo nusikaltimais Ukrainoje, įvykdytais prieš vieną Lietuvos pilietį“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje nurodė N. Grunskienė.

Ji tai vadino „itin reikšmingu“ Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl karo nusikaltimų Ukrainoje rezultatu.

Tai pirmas atvejis nuo karo pradžios, kai sulaikytą Rusijos karį Ukraina perduoda kitai valstybei baudžiamajam persekiojimui.

„Tai yra beprecedentis, istorinis įvykis, kurį Lietuva sukūrė priimdama tokį sprendimą (rengti įtariamojo baudžiamąjį persekiojimą – BNS“, – sakė Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenko.

Kaip nurodė N. Grunskienė, tyrimo duomenimis, nuo 2022-ųjų kovo iki rugsėjo Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai, įskaitant Kaspijos flotilės 177-ojo atskirojo jūrų pėstininkų pulko personalą, dalyvavo organizuojant vadinamąją filtracijos stovyklą mokymo bazėje Melitopolio karinio aerodromo teritorijoje.

„Čia buvo neteisėtai laikomi, kankinami ir žeminami civiliai bei karo belaisviai, tarp jų – ir vienas Lietuvos Respublikos pilietis“, – sakė generalinė prokurorė.

2023-ųjų rugpjūtį Ukrainos ginkluotosios pajėgos minėto pulko vyresnįjį jūreivį paėmė į nelaisvę netoli Robotynės kaimo, Zaporižios srityje.

„Įtariama, kad kartu su kitais Rusijos kariais jis ne tik saugojo neteisėtai sulaikytus civilius, karo belaisvius minėtoje stovykloje, bet ir dalyvavo juos mušant, kankinant, kalinant metaliniame seife, dusinant iki sąmonės praradimo, kabinant surištomis rankomis, šaltu oru laikant apliejant šaltu vandeniu, traumuojant elektros šoku“, – nurodė N. Grunskienė.

Ji pažymėjo, kad spalio 30-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas Lietuvai perduotą įtariamąjį leido suimti trims mėnesiams. Asmeniui pagal Lietuvos įstatymus gresia laisvės atėmimas nuo dešimties iki 20 metų arba įkalinimas iki gyvos galvos.

Be šio asmens Lietuvos ir Ukrainos pareigūnų atliekamame ikiteisminiame tyrime buvo nustatyti dar keli, prokuratūros duomenimis, nusikaltimuose dalyvavę Rusijos kariai.

Kaip nurodė R. Kravčenko, nukentėjęs Lietuvos pilietis buvo civilis ir nedalyvavo karo veiksmuose.

Lietuvai perduotas rusų jūrų pėstininkas į ukrainiečių nelaisvę pateko mūšio metu. Ukrainos generalinis prokuroras akcentavo, kad visi į nelaisvę paimti Rusijos kareiviai tikrinami, ar neprisidėję prie karo nusikaltimų, taip buvo išaiškintas lietuvio kankintojas.

Ištrūkęs iš nelaisvės Lietuvos pilietis pats teisėsaugai pareiškė apie karo nusikaltimus prieš jį.

BNS paklausus, kokiomis aplinkybėmis Lietuvos pilietis ištrūko, prokuroras sakė negalintis pasakoti plačiai, nes tai gali sukelti pavojų to žmogaus gyvybei.

„Jam pavyko palikti šią stovyklą dėl Ukrainos kariuomenės veiksmų. Šiam Lietuvos piliečiui dar labai pasisekė žinant, kad Rusijos kariai po kankinimų žmones dažniausiai nužudydavo. Kitas Lietuvos pilietis buvo nužudytas“, – kalbėjo R. Kravčenko.

Pasak jo, nustatyta, kad vienas iš lietuvio žudikų jau žuvo mūšyje.

Nei N. Grunskienė, nei R. Kravčenko neįvardijo, apie kokio lietuvio nužudymą kalba. Tačiau generalinė prokurorė pažymėjo, kad tyrimas atliekamas ir dėl režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymo.

Ikiteisminis tyrimas dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, kuris šiuo metu atliekamas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2022 metų kovo 1-ąją.

Tyrimą atlieka Generalinės prokuratūros prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų grupė, dirbanti koordinuojant Eurojustui.