Anot LAT, prievolė atlyginti neturtinę žalą nėra išimtinai asmeninė ir nesibaigia mirus kaltininkui.

Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, civilinėje byloje Sausio 13-osios aukų artimieji siekė prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą iš buvusio SSRS vadovo M. Gorbačiovo, kuris, būdamas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadas, nesiėmė priemonių, kad beginkliams žmonėms nebūtų padaryti karo nusikaltimai.

Bylos nagrinėjimo metu M. Gorbačiovui mirus (2022 m. rugpjūtį), ieškovai siekia, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą pereitų jo įpėdiniams.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šią bylą nutraukė, nusprendę, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą yra susijusi su kaltininko asmeniu ir nepaveldima.

Ieškovų kasacinį skundą išnagrinėjusi LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prievolė atlyginti žalą negali būti laikoma neatskiriamai susijusia su asmeniu, kadangi ji gali būti įvykdyta ir asmeniui mirus, tai yra žalos atlyginimą pinigais gali išmokėti asmens įpėdiniai.

LAT teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje turėtų būti sprendžiama dėl M. Gorbačiovo atsakomybės sąlygų (kaltės, neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio ir žalos), niekaip nepatvirtina, kad tokia žalos atlyginimo prievolė yra išimtinai susijusi su skolininko asmeniu.

Kasacinis teismas panaikino byloje priimtus teismų sprendimus ir klausimą dėl atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo byloje perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

ELTA primena, kad 2022 m. į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi per 1991 m. Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje žuvusių žmonių artimieji, prašydami, kad buvusiam SSRS vadovui M. Gorbačiovui būtų pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Sausio 13-osios bylą tyrusi prokuratūra kelis kartus atsisakė nagrinėti M. Gorbačiovo atsakomybės klausimą dėl 1991 m. įvykių Lietuvoje. 2017 m. šią bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.

2019 m. kovą Vilniaus apygardos teismas Sausio 13-osios byloje kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pripažinti 67 žmonės – buvę sovietų pareigūnai ir kariškiai.

Šiems asmenims skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip vėliau, 2021 m. kovą, patvirtino Apeliacinis teismas, byloje kaltinti asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai tarptautinės teisės draudžiamos karo atakos metu, panaudojant draudžiamas kariavimo priemones, buvo nužudyta 14 žmonių ir daugiau nei 800 asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.