D.Kedžio istorija: mistinės istorijos dalyvių mirtys

Pernai spalio 5-ąją Lietuvą sudrebinę įvykiai Kaune, kai buvo nužudyti du žmonės, teisėjas Jonas Furmanavičius ir buvusios Drąsiaus Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, netilo ir šiemet.

Užspringo pats?

Policijos Lietuvoje ir užsienyje ieškotas D.Kedys balandžio 17-ąją buvo rastas negyvas Šlienavoje, Kauno marių pakrantėje. Atokioje vietoje vyro kūną rado buvęs policijos pareigūnas. Porą dienų apie rastą lavoną nebuvo pranešama artimiesiems, jo artimieji morge jį rado patys, ten apsilankę D.Kedžio pusseserės Sonatos Žukauskienės paraginti.

Nors vyras nuo spalio 5-osios buvo labai pasikeitęs, dažytais ataugusiais plaukais, sulysęs, veidas nusėtas žaizdų ir kraujosrūvų, tačiau jo tetos Audronė Skučienė ir Birutė Steponkevičienė iškart atpažino, tai jų sūnėnas. Kad tai jos brolis pasakė ir vėliau į morgą iškviesta D.Kedžio sesuo ir jo dukters globėja Neringa Venckienė.

Nors artimieji atpažino D.Kedį, prokurorams to neužteko, jiems, kaip įrodymo, prireikė DNR tyrimo. Vyro kūnas buvo nugabentas į Teismo medicinos institutą Vilniuje.

Netrukus ekspertai ir prokurorai suskubo pranešti – D.Kedys mirė pats, prisigėręs iki žemės graibymo ir užspringęs savo skrandžio turiniu bei 12 cm ilgio švendrės lapu. Visus matomus kūno sužalojimus, prokurorai ir Teismo medicinos instituto ekspertai „nurašė“ sužalojimams atsiradusiems po mirties, esą vyras kaip kriaušė galėjo būti sudaužytas gabenant jį į morgą.

Prokurorai "suklydo'

Kur beveik septynis mėnesius slapstėti D.Kedys atsakymo iki šiol nėra, neaišku, ir ką jis veikė šaltą balandį marių pakrantėje - žibučių atėjo ieškoti ar nusprendė numirti tokioje vietoje, kur jį galėtų greičiau kažkas rasti. Neaišku, ir kaip jis visiškai girtas sugebėjo ateiti į aklaviete pasibaigiančią aikštelę, atstumą iki jos siauru keliuku net ir per sausrą ne taip lengva įveikti.

Šalia D.Kedžio kūno rastas butelis nuo degtinės, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo buvo vanduo iš Marių, cigarečių pakelis, popieriukas nuo šokolado, ant kurio aptikti D.Kedžio pirštų pėdsakai, nors jo skrandyje šokolado nerasta ir, prokurorų džiaugsmui, ginklas, iš kurio buvo nušauti J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė.

„Ant ginklo rasta D.Kedžio DNR pėdsakų“, - išdidžiai surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, tačiau, kai vasarą ikiteisminis tyrimas atsidūrė D.Kedžio artimųjų rankose paaiškėjo, kad prokuroras, švelniai tariant, šiek tiek pafantazavo – ant ginklo neaptikta nei DNR pėdsakų, nei vyro pirštų antspaudų.

D.Kedžio artimieji yra įsitikinę, kad jiema artimas žmogus buvo kankintas ir nužudytas, tačiau prokurorai kartoja savo – jis mirė sava mirtimi. Atsakymą į šį klausimą turėtų duoti Švedijos ekspertai, tačiau iki šiol bylos medžiaga jiems neperduota, dokumentų nesugebama išversti į švedų kalbą.

Išvažiavo ir negrįžo

Birželio 13-ąją Lietuvą  sukrėtė dar viena žinia – Alytaus rajone, pakelės griovyje, rastas negyvo vienintelio pedofilijos bylos įtariamojo Andriaus Ūso lavonas. Pas šeimos draugą atvykęs pasisvečiuoti D.Kedžio dukters tvirkinimu įtartas vyras, išvažiavo pasivažinėti keturračiu ir nebegrįžo.

Žmonai Guodai Ūsienei pažadėjęs apsukti ratą ir grįžti, A.Ūsas dingo kaip į vandenį. Anot G.Ūsienės, draugai suskubo jo ieškoti, važinėjo tai šen, tai ten, rado numestą pirštinę, tačiau pačio pedofilijos bylos kaltinamojo, ne.

Vėliau jiems buvo pranešta, kad A.Ūsas žuvo. Į Įvykio vietą iškart suskubo jo advokatė Loreta Kraujutaitienė, tačiau žmona net nevyko atpažinti, ar rastas lavonas tikrai yra jai brangaus žmogaus.

Kas kur buvo?

Kaip vienam dienraščiui nelaimės vakarą pasakojo L.Kraujutaitienė, jai iš Kauno atvykus į A.Ūso žūties vietą, keturračio variklis dar veikė, o jos ginamasis gulėjo kniūpsčias byloje. Šiuos jo žodžius paneigia bylos medžiaga – A.Ūsą radęs žmogus ištraukė jį ant kranto ir paguldė ant nugaros, o po 15 minučių atvykę greitosios pagalbos medikai, išjungė keturračio variklį.

Po L.Kraujutaitienės viešų paaiškinimų, imta spėlioti kaip advokatė galėjo atsidurti įvykio vietoje greičiau nei medikai, o gal ji , o ne G.Ūsienė buvo kartu su A.Ūsu jo draugo sodyboje. Šiuos spėliojimus sustiprino ir G.Ūsienės mamos Benos Latakaitės vienai televizijai tą patį vakarą ištarti žodžiai, esą jos dukra negali įeiti į namus, teks važiuoti į Alytaus rajoną, nes A.Ūsas išsivežė raktus.

Po poros dienų byloje atsirado tas vienas svarbus liudytojas, galbūt, paskutinis matęs A.Ūsą  gyvą. Šiuo liudytoju tapo pats Teisingumo ministras Remigijus Šimašius atsitiktinai iš savo sodybos Trakų rajone važiavęs kaimo keliukais Alytaus rajone ir pamatęs, kaip jam atrodė, neblaivų keturratininką.

Kurį laiką vinguriuojančio keturračio jo automobiliui aplenki nepavyko, jis buvo priverstas vilktis iš paskos, kol vairuotojas nusuko į laukus. Apie galimai girtą transporto eismo dalyvį ministras policijai pranešti nesugebėjo.

Įtariamasis nuskendo

Iš pradžių manyta, kad A.Ūsas galėjo užsimušti ištikus širdies smūgiui, bet netrukus buvo pranešta, kad širdis čia niekuo dėta – vyras įvažiavo į griovį, nulipo nuo keturračio, nusiėmė šalmą ir, atsigulęs kniupščias, nuskendo. Jis, kaip ir D.Kedys, buvo visiškai girtas.

Paskelbus šią žinią visuomenei, netrukus internete pasklido piktos pašaipėlės prokurorų ir ekspertų atžvilgiu, esą A.Ūsą baloje užspardė varlės, argi jie to nepastebėjo? Tačiau net ir praėjus pusmečiui po šios keistos vienintelio įtariamojo pedofilijos byloje mirties, prokurorai versijos nekeičia - A.Ūsas tikrai nuskendo, o ant jo kūno rastos smurto žymės atsirado jam krentant.

Iškart po A.Ūso paslaptingos mirties, jo artimieji teigė esą įsitikinę, kad vyras nužudytas, tačiau, dabar, jau regis, su tokia mirties versija susitaikė. „Aš nebetikiu, kad kada nors bus rasta teisybė“, - yra sakęs jo tėvas Aleksandras Ūsas.