Buvęs Seimo narys A. Sacharukas pripažintas kaltu ir nuteistas

Teisėjas Kęstutis Jucys sakė, kad tuometinis parlamentaras tyčia pažeidė Seimo nario priesaiką.

„Jis žinojo tvarką, įstatymus, Konstituciją, bet ją pažeidinėjo“, – sakė teisėjas.

Dėl dokumentų suklastojimo byla nutraukta suėjus senačiai.

Ši byla susijusi su balsavimu už kitą tuometinį Seimo narį Liną Karalių.

Anksčiau A.Sacharukas buvo išteisintas dėl visų kaltinimų. Tačiau Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Pernai gruodį kasacinės instancijos teismo teisėjai paskelbė, kad A.Sacharuko išteisinamasis nuosprendis pagrįstas neteisiniais argumentais – A.Sacharukui  palankiuose sprendimuose daug dėmesio skiriama teiginiui, kad Seime buvo susiformavusi praktika balsuoti už kitus Seimo narius.

Bylos duomenimis, 2010 metais A.Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo frakcijos kolegos L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L.Karaliaus vardu. L.Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Už šį nusižengimą A.Sacharukui ir L.Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L.Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

S.Sacharuko gynėjai prašė baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti motyvuojant tuo, kad baudžiamojon atsakomybėn, kaip bendrininkas, taip pat turi būti patrauktas L.Karalius. Jis šioje byloje apklaustas tik kaip liudytojas. Gynėjų nuomone, iš A.Sacharukui pareikšto kaltinimo matyti, kad išteisintasis siekė padėti L.Karaliui gauti visą Seimo nario mėnesinį atlyginimą. Seimo statutas numato, kad už posėdžių nelankymą be svarbios pateisinamos priežasties Seimo nariams yra numatyta atlyginimo mažinimo galimybė.

Apeliacinis teismas sako, kad ankstesnis išteisinamasis nuosprendis naikinamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių

„A.Sacharukas akivaizdžiai suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus. Akivaizdu, kad šiais veiksmais Aleksandras Sacharukas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką, todėl padarė didelę žalą valstybei“, – rašoma nuosprendyje.

Apeliacino teismo nuosprendyje rašoma, kad A.Sacharukas, tyčia pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, 2010 metų sausio 14 ir sausio 19 dienomis – iš viso 12 kartų, neteisėtai panaudojo Seimo nario L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimo panaudojimo tikrą valią galėjo išreikšti tik teisėtas jo turėtojas – tai yra L.Karalius.

Teismas konstatavo, kad buvęs politikas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažemino bei diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

„Puikiai – teisingumas, triumfuoja, selektyvus, lietuviškas“, – žurnalistams atsakė A.Sacharukas, paklaustas, kaip vertina verdiktą.

Jis sakė, kad panašiai elgėsi ir kiti Seimo nariai, tačiau jie nėra baudžiami.

A.Sacharukas sakė, kad skųs šį nuosprendį.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja tą pačią dieną, tačiau gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

39 metų A.Sacharukas anksčiau dirbo policijos pareigūnu, šiuo metu jis verčiasi advokato praktika. Jei bus paliktas galioti šis nuosprendis, dėl dviejų apysunkių nusikaltimų pripažintas teisininkas negalės būti advokatu.

Balsuoti už kitą asmenį buvo kasdienybė

Generalinė prokuratūra sako, kad buvusio Seimo nario A. Sacharuko byloje teismas konstatavo, kad tyčinis balsavimas, paremtas apgaule, naudojant priedangą kito Seimo nario atžvilgiu, imituojant jo dalyvavimą Seimo posėdyje, yra priešingas teisei ir nusikalstamas.

„Teismas suformulavo baudžiamosios atsakomybės ribas, nurodydamas, kad tyčinis balsavimas, paremtas priešingais teisei ketinimais ir pagrindais, siekiant neprarasti atlyginimo už praleistus posėdžius, imituojant dalyvavimą Seimo posėdyje – buvimą darbe, yra nusikalstamas elgesys, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę“, – sako valstybės kaltintojas buvusio parlamentaro byloje Vytautas Kukaitis.

Tačiau ir Generalinė prokuratūra, ir Apeliacinis teismas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis dėl galimo balsavimo pažeidimo turi būti vertinamas individuliai. Tą pabrėžė ir nuosprendį paskelbęs Apeliacinio teismo teisėjas Kęstutis Jucys.

Pasak prokuroro, šiuo sprendimu taip pat yra suformuluota taisyklė, kad Baudžiamasis kodeksas yra vienintelis teisės aktas Lietuvoje, kuris reguliuoja dokumento suklastojimo, dokumento nusikalstamo panaudojimo atvejus.

„Tai yra, kad Seimo statutas neturi privalomos, išankstinės, svaresnės galios prieš Baudžiamąjį kodeksą. Tais atvejais, kai Seimo nariai balsuoja už kitus ir daro pažeidimus, numatytus Statute, jeigu jie turi nusikaltimo požymių, tais atvejais tokia veika gali būti laikoma nusikaltimu“, – sako V.Kukaitis.

Teisme apklausti kiti buvę parlamentarai aiškino, kad balsuoti Seime už kitą asmenį buvo kasdienybė, taip elgėsi ir Seimo senbuviai.

A.Sacharuko bylos tyrimas užtruko apie septynerius metus. Per tą laiką suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas už dokumentų klastojimą. Dėl šio nusikaltimo A.Sacharukui byla nutraukta. Pasak prokuroro, tyrimas užsitęsė, nes Seimas neleido A.Sacharuko patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl reikėjo sulaukti kadencijos pabaigos, kad politiką būtų galima patraukti atsakomybėn.

Eksparlamentarą 2015 metų liepą išteisinęs Vilniaus apygardos teismas tada pažymėjo, kad dėl A.Sacharuko balsavimo Seimo sprendimai nesikeitė, Seimas nebuvo priverstas perbalsuoti, svarstyti įstatymai įsigaliojo ir veikia. Tada Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas sakė, kad šį verdiktą dar galės įvertinti apeliacinio ir kasacinio teismo teisėjai, ir jų vertinimas gali būti kitoks, nei Vilniaus apygardos teismo teisėjų.

Prokuratūra prašė eksparlamentarą pripažinti kaltu ir skirti 3 tūkst. eurų baudą. Teismas paskyrė beveik perpus mažesnę – 1882 eurų baudą.

Apeliacinis teismas pirmadienį buvusį Seimo narį A.Sacharuką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.

Teismas sako, kad ankstesnis išteisinamasis nuosprendis naikinamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių

„A.Sacharukas akivaizdžiai suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus. Akivaizdu, kad šiais veiksmais Aleksandras Sacharukas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką, todėl padarė didelę žalą valstybei“, – rašoma nuosprendyje. Taip pat pažymima, kad turėdamas aukštąjį išsilavinimą, gyvenimišką bei darbo patirtį Seime, politikas suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei.

Apeliacino teismo nuosprendyje rašoma, kad A.Sacharukas, tyčia pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, 2010 metų sausio 14 ir sausio 19 dienomis – iš viso 12 kartų, neteisėtai panaudojo Seimo nario L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimo panaudojimo tikrą valią galėjo išreikšti tik teisėtas jo turėtojas – tai yra L.Karalius.

Teismas konstatavo, kad buvęs politikas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažemino bei diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

A.Sacharukui ir L.Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L.Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.